Rugsėjo viduryje baigiasi terminas,
kai moksleiviai į savo mokyklas turi pristatyti profilaktinio sveikatos
patikrinimo pažymas. Vilniaus Centro poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja,
gydytoja Laimutė Šumskienė džiaugiasi, kad praėjo tie laikai, kai tokių pažymų
moksleiviai pas gydytojus užplūsdavo prieš pat naujų mokslo metų pradžią. Dabar
tikrinimas vyksta beveik visus metus. Su daug metų vaikų gydytoja dirbančia
medike kalbamės apie tai, ką gi rodo vaikų sveikatos tikrinimai, kokios yra vaikų
sergamumo tendencijos, priežastys ir klausomės jos patarimų.

 

Gydytoja, ką rodo ilgametė Jūsų
patirtis, stebėjimai ir statistika – kokiomis ligomis vis dažniau serga mūsų
vaikai?

Vilniaus
Centro poliklinikoje per metus profilaktiškai patikrinama apie 19 tūkstančių
vaikų sveikata.  Šių metų moksleivių
sveikatos patikrinimo rezultatai panašūs į ankstesnių metų. Dažniausiai mūsų
vaikai serga raumenų ir skeleto sistemos ligomis, daugelis turi silpnus raumenis
ir laikysenos sutrikimus. Antroje vietoje pagal susirgimų dažnumą yra regėjimo
sutrikimai, trečioje vietoje – alerginės ligos. Sergamumas jomis didėja
kiekvienais metais ir šiuo metu daugiau kaip trečdalis moksleivių turi įvairius
alerginius susirgimus. Ketvirtoje vietoje – vaikų elgesio, emocijų, psichikos
ir mokymosi sutrikimai. Jiems mūsų visuomenėje skiriama mažai dėmesio, šie
vaikai negauna kokybiškos pagalbos ir dažnai lieka vieniši, nesuprasti,
atstumti. 

 

Kokios pagrindinės vaikų sveikatos sutrikimų
priežastys?

Pagrindinės
moksleivių sveikatos sutrikimų priežastys pirmiausia yra pasikeitęs mūsų
gyvenimo būdas ir vertybės. Vaikai, pradėję lankyti mokyklą, didžiąją dienos
dalį praleidžia mokydamiesi. Moksleiviai 5-7 valandas mokosi mokykloje, vėliau
2-3 valandas, o vyresnėse klasėse ir dar ilgiau, ruošia pamokas namie. Vaikai,
kurie lanko muzikos, dailės mokyklas, mokosi dar daugiau. Mokinių gyvenimas
tampa panašus į suaugusiųjų, nes didžiąją dienos dalį jie turi dirbti –
mokytis, jiems nebelieka laiko žaidimams ir laisvalaikiui.

 

Dauguma
tėvų pritaria tokiam vaikų gyvenimo būdui, nes skiria didesnį dėmesį savo vaikų
intelekto ugdymui ir lavinimui, negu fizinei kultūrai ir sportui. O sumažėjęs
vaikų fizinis aktyvumas yra antroji moksleivių sveikatos sutrikimų priežastis.
Mūsų vaikai nustojo judėti. Retoje šeimoje randama laiko aktyviam poilsiui
lauke, sportui gamtoje. Problemą komplikuoja ir tai, kad Lietuvoje didelę
mokslo metų dalį vyrauja tamsus paros metas, todėl praleisti laisvalaikį kieme
gali nepavykti.

 

Dar
viena priežastis, kuri daro neigiamą įtaką vaikų sveikatai – tai nepilnavertė
mityba. Dalis moksleivių mokykloje nevalgo arba valgo pyragaičius ir
saldumynus. Yra vaikų, kurie nevalgo pusryčių. Daug mūsų vaikų nemėgsta šviežių
daržovių ir vaisių, dažniau renkasi atvežtinius, dirbtinai sunokintus,
užmiršdami vietinius.

 

Dar
viena priežastis, kurią norėčiau paminėti, paradoksas, bet tai – biomedicinos
mokslo pasiekimai. Medicinos progreso dėka išgyvena naujagimiai, kurie gimė
neišnešioti, vaikai sergantys sunkiomis genetinėmis ligomis, turintys įgimtų
sklaidos trūkumų. Džiugu, kad jie užauga visaverčiais žmonėmis ir įsilieja į
mūsų visuomenę, tačiau vis tik sveikatos sutrikimų tokie vaikai turi daugiau.

 

Anksčiau vaikai labai mėgdavo žaisti kieme,
dabar juos retai pamatysi žaidžiančius lauke.


tikrųjų labai pasikeitė mūsų gyvenamoji aplinka. Mes gyvename mažuose butuose,
vaikai nebeturi vietos, kur galėtų išeiti pabėgioti, pažaisti, nes kiemai
paversti mašinų stovėjimo aikštelėmis. Miestų gyvenamuosiuose rajonuose retai
kur pamatysi krepšinio, tinklinio ar futbolo aikštę, o žiemą niekas nebeišlieja
čiuožyklų. Kadangi tėvai dirba, didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia vieni
namuose leisdami laiką prie visagalės medijos.

 

 

Ar yra vaikų ligų, kurių skaičius
pastaraisiais metais mažėja?

Yra
vaikų ligų, kuriomis sergamumas mažai kinta. Pavyzdžiui, sergamumas nutukimu pastaruoju
metu  nedidėja, bet išlieka aktuali
anoreksijos ir bulimijos problema. Sergamumas anoreksija didėja tiek mergaičių,
tiek berniukų tarpe. Nesikeičia sergamumas inkstų ir šlapimo organų sistemos,
širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau daugėja vaikų su ydingais
įpročiais, vartojančių narkotikus, rūkančių. Mūsų vaikai pradeda vartoti
alkoholį nuo 12 – 13 metų, o rūkyti dar anksčiau.

 

Sumažėjo
vaikų sergamumas virškinimo sistemos ligomis: skrandžio, dvylikapirštės žarnos
uždegimais, opalige. Bet šių ligų vietą užima virškinimo trakto motorikos
sutrikimai, kurie reikalauja ilgalaikio dietinio ir medikamentinio gydymo.

 

Ką gi turėtų daryti tėvai, kad jų
vaikai būtų sveikesni, į ką būtina atkreipti dėmesį?

Tėvai
turi žinoti, kad sveikos gyvensenos įgūdžius vaikai įgyja šeimoje. Tėvelių
pareiga kontroliuoti sūnaus ar dukters dienos rėžimą. Vaikai turi laiku keltis,
laiku gultis, turi miegoti ne mažiau kaip 8 – 9 valandas per parą. Labai svarbu
kokybiška vaikų mityba. Vaikai turi būtinai pavalgyti 3 kartus per dieną –
pusryčius, pietus ir vakarienę. Mano nuomone, visi moksleiviai turi valgyti
pietus mokykloje, jei pietų metu jie yra mokyklos patalpose. Maistas turėtų
būti kokybiškas, aukštos maistinės vertės ir skanus. Dažniausiai moksleiviai
nevalgo motyvuodami tuo, kad neskanu. Labai didelė dalis vaikų visą dieną būna
nevalgę, o valgo tik vakare.

 

Mes
užmiršome, koks svarbus namuose pagamintas maistas, mamos maistas. Dabar net
šeimų mityboje vyrauja greitas maistas ir pusfabrikačiai. Nuo to kenčia vaikų
virškinimo sistema, pablogėja mikroklimatas pačioje šeimoje, kas atsiliepia vaikų
psichologinei būsenai. Bendras pietų stalas ir mamos rankomis pagamintas valgis
visada buvo šeimą vienijantis dalykas ir gaila, jei ši tradicija išnyktų iš
mūsų gyvenimo.

 

Dar
viena svarbi sveikos gyvensenos dalis – aktyvus laisvalaikio praleidimas
gamtoje. Idealu būtų, kad savaitgaliais taip savo laisvalaikį kartu su vaikais
praleistų ir tėvai.

 

Iš tėvų neretai tenka girdėti, kad
vaikai visą laiką būna kambaryje, jų nei varu negali išvaryti į lauką. Ar Jūs
pastebite tokią problemą ir kaip ją reikėtų spręsti?

Vaikų
aktyvus buvimas lauke – labai svarbus dalykas. Lietuvoje labai didelę laiko dalį
rudenį, žiemą, pavasarį būna tamsu, o kai šviesu, vaikai būna mokykloje. Kada
vaikui pabūti lauke reikėtų pasirūpinti tėvams ir mokyklai. Mokykloje turėtų būti
galimybė vaikui pabūti kieme bet kokiu oru. Žinau vieną mokymo įstaigą, kurioje
vaikai pavakarių arbatą visada geria lauke, kieme pastatytoje atviroje
verandoje.   

 

Ir
tėveliai, ir pedagogai turėtų suprasti, kad šalia intelektualaus vaikų ugdymo
labai svarbus fizinis vaikų lavinimas. Dabar kalbama, kad kūno kultūros pamokos
būtų 3 kartus per savaitę. Tai būtų geras sprendimas, jei pamokos būtų
kokybiškos ir įdomios. Vaikai galėtų išmokti mankštos elementų, plaukti,  taisyklingo bėgimo, įvairių žaidimų. Šiuo metu
 kūno kultūra mokykloje yra našlaitės
vietoje.

 

Noriu
atkreipti dėmesį į mikroklimatą mokykloje ir visuomenėje, nes nuo to priklauso
vaikų psichinė sveikata. Mūsų žmonėms labai trūksta gerumo, tolerancijos
kitokiam žmogui, kitokiam vaikui. Dėl to jautresni vaikai labai kenčia. Jie
nepritampa mokykloje ir dažnai metai iš metų besitęsiantis vidinis stresas  pereina į somatinius susirgimus ar psichines
ligas. Turime nemažai vaikų, sergančių neurozėmis, turinčių polinkį į
depresiją, savižudybes. Kad juos pastebėtume ir laiku suteiktume pagalbą
reikalingas pedagogų psichologinis paruošimas, aktyvus mokyklos psichologo
dalyvavimas mokymo įstaigos gyvenime, nuolatinis tėvų ir mokytojų
bendradarbiavimas.