Šie Statistikos departamento ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys – rimtas signalas, kad visuomenė stokoja suvokimo apie užkrečiamąsias ligas ir efektyvias priemones, kaip nuo jų apsisaugoti. Tą patvirtino ir visuomenės nuomonės tyrimo „Gyventojų požiūris į sveikatos priežiūrą, profilaktiką ir ligų prevencijos priemones“ rezultatai. Tyrimą vasaros pradžioje atliko bendrovė TNS LT, apklaususi daugiau nei 500 respondentų visoje Lietuvoje.„Tyrimas apie gyventojų rūpinimąsi sveikata parodė, kad tinkamai tą padaryti trukdo įpročio profilaktiškai tikrintis sveikatą nebuvimas, teikiamas prioritetas liaudiškoms savigydos priemonėms ir mitai, susiję su šiuolaikinėmis imunoprofilaktikos priemonėmis“, – teigė apklausą inicijavusios nevyriausybinės organizacijos „Saugok save“ vadovė Beata Bukotaitė. Pasak tyrimą atlikusios bendrovės TNS LT atstovės Rūtos Libermanaitės, gyventojai, kalbėdami apie ligų prevencijos priemones, prioritetą linkę teikti liaudies medicinos ir savigydos būdams (82 procentai). Taip pat priemonėms, susijusioms ne tik su sveikatingumu, bet ir maloniu laiko praleidimu, pavyzdžiui buvimu gryname ore (90 proc.), miegu ne mažiau 8 valandas (64 proc.). „Tokie ligų prevencijos veiksmai, kaip reguliarus apsilankymas pas šeimos gydytoją ar bendro kraujo tyrimas, atliekami daug rečiau. O štai skiepijimasis iš šiuolaikinių ligų prevencijos priemonių yra iš viso nuvertintas ir šiam būdui gyventojai skiria tiek pat dėmesio kiek masažui ar jogai“, – gyventojų nuostatas apžvelgė R.Libermanaitė. Paklausti, ar žino skiepus kaip ligų prevencijos priemonę ir ar naudoja kartu su šeimos nariais, teigiamai atsakė vos 18 proc. respondentų.„Šie duomenys atskleidžia, kad mūsų visuomenės raštingumas sveikatos priežiūros srityje yra nepakankamas. Laikas pripažinti, jog plintantis neigiamas, mitų apgaubtas požiūris į ligų prevencijos priemones, ypač į imunoprofilaktiką, įrodo, jog esame neišprusę ir į sveikatą paprasčiausiai numojame ranka. Sveikatos klausimais šviesti visuomenę būtina taip pat, kaip mokykloje mokoma kompiuterinio raštingumo“, – tvirtino B. Bukotaitė. Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojai savo bendrą sveikatos būklę vertina vidutiniškai, dažniausiai minėdami senstančią visuomenę, jaunimo fizinio aktyvumo deficitą, netobulėjančią valstybinę sveikatos sistemą. gripas/4328">Gripas, jo sukeltos komplikacijos ir erkinis encefalitas – ligos, kuriomis susirgti grėsmę jaučia didžiausia dalis apklaustųjų, atitinkamai 56 ir 35 procentai. Gimdos kaklelio vėžio riziką jaučia ketvirtadalis moterų, o 40-49 metų amžiaus grupėje – beveik pusė. „Paradoksalu, nors gyventojai mano, kad yra didelė rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, jie linkę rinktis mažiau veiksmingas priemones, kurios bendrai stiprina organizmo būklę, tai – miegas, liaudies receptai, pasivaikščiojimai. Kai efektyvios šiuolaikinės imunoprofilaktikos priemonės, kaip skiepai, yra vertinami labai atsainiai“, – teigė R.Libermanaitė. Pasak jos, kitas tyrimo atskleistas paradoksas – deklaratyvus gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai. „Daugelis gyventojų pripažino, kad geras miegas, sveika mityba, sportas ir pasivaikščiojimai gryname ore yra tiek pat svarbūs, kiek tyrimai ir reguliarūs vizitai pas gydytoją, tačiau retas vieną ir kitą įgyvendina realybėje“, – atskleidė TNS LT atstovė.

Gyventojai dažniau renkasi savigydą nei specialisto konsultaciją