Hormoninių kontraceptikų priemonių informaciniame lapelyje paprastai nurodoma, jog preparatas beveik visuomet sukelia didesnį ar mažesnį diskomfortą, tačiau jokios nepataisomos žalos sveikam organizmui nedaro. Šiandien daugeliui moterų šie vaistai tapo efektyvia šeimos planavimo ir problemiškos odos priežiūros priemone. Tačiau ar ši grožio ir patogaus gyvenimo kaina nėra pernelyg didelė? Kauno medicinos universiteto klinikų ir Vilniaus SORPO tyrimų centro medicinos mokslų daktaras gydytojas genetikas Danielius Serapinas teigia, kad moterys, ne gydymo tikslais vartodamos hormonines kontraceptines priemones, dažnai nesuvokia, kad už laikiną patogumą susimoka savo gyvenimu.

– Jaunos mergaitės dažnai vartoja hormoninius kontraceptikus, norėdamas atsikratyti jaunatvinių spuogų. Kaip Jūs vertinate būtent tokią problemiškos odos gydymo priemonę?
– Hormoniniai kontraceptikai yra sintetiniu būdu pagaminti estrogenai ir progesteronai, kurie, patekę į moters kraujotakos sistemą, veikia visą organizmą. Tai yra vaistas, skirtas gydyti konkrečią ligą, pavyzdžiui, endometriozę ar kiaušidžių cistas ir kitus sutrikimus. Hormoniniai kontraceptikai yra rimti vaistai, todėl faktas, kad juos vartojant gali šiek tiek sumažėti spuogų, jų skyrimo šiuo atveju nepateisina. Pirmiausia, jie veikia kraujotakos sistemą. Jau įrodyta, kad estrogenai, esantys hormoninėse kontraceptinėse priemonėse, padidina kraujo krešumą, dėl to yra didesnė kraujotakos sutrikimų tikimybė, ypač trombozių, padidėja insulto ir miokardo infarkto rizika. Šie metaanalizės duomenys yra patvirtinti ir paskelbti 2005 m. mokslo žurnale „Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism“. Jie gauti išanalizavus virš penkiolikos tarptautinių tyrimų. Prieita prie išvados, kad net vartojant mažų dozių hormoninius kontraceptinius preparatus du kartus padidėja insulto ir infarkto tikimybė. Vartojant hormonines kontraceptines tabletes, ypač jeigu moteris linkusi dažnai keisti partnerius, yra didesnė tikimybė užsikrėsti lytiniu keliu perduodamu žmogaus papilomos virusu. O jis, kaip įrodyta, didina gimdos kaklelio vėžio riziką ir tikimybę susirgti krūties vėžiu. Šiandien teko konsultuoti pacientę, kurios seseriai buvo nustatytas krūties vėžys. Iš visų surinktų duomenų paaiškėjo tik vienas rizikos veiksnys – ji penkerius metus vartojo hormoninius kontraceptikus.Hormoninių kontraceptikų tikslas – apsaugoti moterį nuo nėštumo. Tačiau pats veikimo mechanizmas nėra toks paprastas. Pirmiausia, šie preparatai veikia smegenis, tad kiaušidės nebegauna signalo ir nebesubrandina kiaušialąsčių, taip sumažėja pastojimo galimybė. Be to, vartojant šiuos preparatus, plonėja gimdos gleivinė. Net jei moteris ir pastotų, embrionas įsitvirtinti gimdoje negalėtų. Vartojančiajai hormoninę kontracepciją, tam tikra prasme atliekama cheminė kastracija. Lytiniai hormonai nebesigamina, o organizmas gauna tik sintetinius, todėl mėnesinių ciklai būna ne įprasti, o sukelti vaistų.

– Po kiek laiko, nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą, atsigauna moters organizmas? – Kiekvienos moters organizmas po kontraceptikų vartojimo atsigauna skirtingai. Daliai moterų mėnesinių ciklai iš karto pasiekia normalų ritmą. Bet kartais jie ir organizmas neatsigauna metų metus. Teko konsultuoti pacientę, kuri po nesaugių lytinių santykių vartojo didelės dozės hormonines tabletes. Šiai moteriai mėnesinių nebuvo dvejus metus. Taigi, laikotarpis labai įvairus, vidutiniškai – nuo trijų iki šešių mėnesių. Jeigu moteris planuoja pastoti ir vartoja hormoninius kontraceptikus, jai reikėtų padaryti mažiausiai trijų mėnesių pertrauką (geriausia – šešių) iki planuojamo nėštumo. Tuo metu patartina vartoti folio rūgštį, kuri yra svarbi embrionui ir sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką. Pastebėta, kad hormoniniai kontraceptikai sumažina būsimos mamos folio rūgšties kiekį kraujyje, dėl to iškyla grėsmė embriono sveikatai. Moteris, vartodama šiuos preparatus, dėl galimų komplikacijų rizikuoja ne tik savo, bet ir būsimojo vaiko sveikata. Šių vaistų gamintojai nurodo itin didelį efektyvumą – iki 99 proc. Tai reiškia, kad iš šimto moterų per vienus metus pastoja viena. Realiai iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad šis skaičius yra žymiai didesnis. Kas savaitę atvyksta moterų, kurios pastoja vartodamos hormoninius kontraceptikus. Problema yra ta, kad, nežinodama apie pastojimą, ji tęsia šių preparatų vartojimą, o apie tai, kad laukiasi, sužino trečią ar ketvirtą nėštumo mėnesį. Mokslo žurnale „Reproduce Toxicology“, kuriame skelbiami lytinės sistemos rizikos veiksnių tyrimai, pažymima, kad jeigu vyriškosios lyties embrionas gauna moteriškų hormonų dozę, jam užaugus padidėja sėklidžių vėžio rizika. Dėl to moterys, kurios pastojo gerdamos kontraceptikus ar vartodamos kitus vaistus, kreipiasi į genetikus, kad būtų nustatyta vaisiaus sveikatos prognozė. Yra ir kitų duomenų apie galimą žalingą poveikį embriono sveikatai, taigi ši šeimos planavimo priemonė turi daug minusų, apie kuriuos visuomenė nėra informuojama.   – Iš dalies apie galimą šalutinį poveikį yra kalbama per įvairias žiniasklaidos priemones, taip pat jis nurodomas preparato informaciniame lapelyje, tačiau moterys neįvertina galimos rizikos ir vaistus vartoja. Negana to, gydytojai, žinodami realią grėsmę, ramia sąžine išrašo hormoninius kontraceptikus. – Apie hormoninių kontraceptikų šalutinį poveikį yra diskutuojama labai mažai. Ginekologai, manyčiau, yra ta žmonių grupė, kuri jaučia hormoninius kontraceptikus gaminančių farmacijos kompanijų įtaką. Išrašydami šiuos preparatus, jie gali gauti ir tam tikrą finansinę naudą. Kita vertus, galbūt iš tiesų per mažai įsigilinama į vaisto poveikį organizmui. Ne visoms moterims pasireiškia šalutinis poveikis. Organizmas gali sureaguoti, bet jis gali būti ir toks stiprus, kad išoriškai nepasireikš jokie sutrikimai. Nors moteris gali atrodyti sveika, poveikis ląstelėms išlieka, nes hormoniniai kontraceptikai ląsteles veikia genų lygmenyje. Informaciniame lapelyje gamintojai mažomis raidėmis surašo beveik visus šalutinius poveikius, tačiau labai diplomatiškai ir abstrakčiai. Tarkime, yra paminima, kad veikia lytinį potraukį, tačiau neįvardijama, kad hormoniniai kontraceptikai gali jį sumažinti. Dalis moterų gali susirgti depresija, tačiau yra parašoma, kad vaistai sukelia tik nuotaikos svyravimus. Kitas įrašas pažymi, kad kontraceptikai veikia krūtis, bet neparašoma, kad gali padidėti krūties navikų rizika. Manyčiau, kad labai svarbu organizuoti konferencijas gydytojams ginekologams, kuriose dalyvautų įvairių sričių specialistai ir dalytųsi savo srities pastebėjimais ir žiniomis apie hormoninių kontraceptikų įtaką organizmui ir pristatytų atvejus, kai susiduriama su šių preparatų pasekmėmis.   – Kokiais atvejais iš viso gerti hormoninių kontraceptikų negalima? – Negalima jų vartoti, jeigu yra buvę ūminių kraujotakos sutrikimų, įtariamas arba diagnozuotas krūties vėžys, vyresnėms nei trisdešimt penkerių metų rūkančioms moterims, sergančioms sunkia migrenos forma. Dėl jų skyrimo diskutuojama ir padidėjus kraujospūdžiui, moterims, sergančioms cukriniu diabetu, esant virusiniam hepatitui, turinčioms krūties vėžį lemiantį BRCA1 geną. Taip pat moterims, turinčioms krešėjimo defektą – Leideno faktoriaus mutaciją. Mokslo literatūroje teigiama, kad, vartojant išvardytais atvejais kontraceptikus, dvidešimt kartų padidėja kraujagyslių užsikimšimo arba trombozių tikimybė. Kai atvyksta moteris, patyrusi keletą persileidimų ir negalinti išnešioti vaiko, mes tiriame ją genetiškai. Nustatėme, kad maždaug tik 3 proc. moterų linkę persileisti, o didžioji dalis pamini tam tikrus rizikos veiksnius, vienas jų – apie penkerius ar septynerius metus vartoti hormoniniai kontraceptikai. Moteris, kuri dar niekada nėra gimdžiusi ir vartoja šiuos medikamentus, rizikuoja ateityje turėti vaisingumo problemų. 15 proc. šeimų turi vaisingumo problemų. Ir jeigu moteris, priklausydama šiai grupei ir to nežinodama, vartoja, hormoninius kontraceptikus, galbūt praranda paskutinį šansą susilaukti vaikų. Todėl negimdžiusiai moteriai, genetine prasme, hormoninių kontraceptikų ne gydymo tikslais griežtai nerekomenduoju.   – Galbūt šiuo atveju susiduriama su kita problema: moterys žodžio „tikimybė“ nesuvokia kaip realaus galimo fakto. Atrodytų, visada tai gali nutikti tik kitiems, bet ne man. – Iš vienos pusės, žodis tikimybė atitolina riziką. Bet kai dvidešimt trejų metų moteriai įvyksta insultas, tokių atvejų teko stebėti ne vieną, ir pamatai, kad vienintelė priežastis buvo metus vartoti hormoniniai kontraceptikai, abejoti šių tikimybių retumu, nebeįmanoma. Rizika, kad įvyks viena iš rimtesnių komplikacijų yra žymiai didesnė už tikimybę laimėti aukso puodą loterijoje. Žmogus yra laisvas pasirinkti tai, ko jis nori, pagal savo įsitikinimus. Tačiau kitas svarbus aspektas – žinojimas ir informavimas. Jeigu pacientė žino apie galimus kontraceptikų poveikius, ji gali rinktis, ką nori. Bet yra ir kita problema: moteris dažnai nežino apie galimas komplikacijas ir jai tiesiog yra paskiriami vaistai arba pati juos nusiperka. Jeigu hormoninius kontraceptikus paskiria gydytojas, kaip ir turėtų oficialiai būti, jis privalo informuoti apie galimą šalutinį poveikį. To nepadarius, pacientai gali vėliau pareikšti priekaištus gydytojui dėl neinformavimo.   – Gal Jums yra žinoma, kiek, lyginant su kitomis šalimis, hormoninių kontraceptikų yra vartojama Lietuvoje? – Hormoninių kontraceptikų vartojimas itin didelis Vakarų Europos šalyse, Japonijoje ir JAV. Pastebėta, kad būtent šiose šalyse, manyčiau, neatsitiktinai, yra užregistruota labai daug krūties vėžio atvejų. Lietuvoje kontraceptikų vartojama mažiau. Įdomu, kad prieš dešimt metų moterys, paklaustos, kodėl nevartoja harmoninių kontraceptikų, apie 20 proc. pasakė, kad nerekomenduoja vyras, nes saugo nuo galimo šalutinio poveikio. Pakartojus tą patį tyrimą šiandien, kad tam nepritaria vyras, pasakė tik apie 1 proc. moterų. Įdomu tai, kad Anglijoje, net Temzės upės vandenyje buvo nustatyta padidinta hormoninių preparatų koncentracija. Būtent dėl to buvo randama tik moteriškosios lyties žuvelių. Galima ir pajuokauti: Lietuvos upėse dar tokio užterštumo nėra, todėl visai tikėtina, kad mūsų šalyje šių preparatų vartojimas dar nėra toks intensyvus.   iMed