Mano dukrai nuo pat gimimo kaklo srityje yra didokas apgamas. Iš pradžių jis buvo kaip rausva dėmelė, bet dabar dukrai 14 metų ir apgamas jau pastorėjęs, violetinis, su neaiškiu spuogeliu viduryje. Dukrai jis kliudo šukuotis, jau nekalbant apie atsirandančius kompleksus, kad tai negražu. Kelis kartus prašiau šeimos gydytojos siuntimo į Onkologijos institutą, bet peržengti šios įstaigos slenkstį – didesnė trauma man nei dukrai, norinčiai apgamo atsikratyti bet kokiu būdu. Visi artimieji kaip susitarę šaukia, kad tą nelemtą apgamą užmirštume, nes tai yra viso labo kosmetinis defektas. Viena privati klinika nemokamai konsultuoja ir žada apgamą pašalinti lazeriu. Aš vis dėlto manyčiau, kad apgamą pirma reikia ištirti. Kelių draugių vaikams apgamus išoperavo onkologai. Bet gal iš tiesų apgamų vaikams nereikia šalinti? O jei reikia, tai kaip jie dabar šalinami? Skalpeliu, lazeriu? Šalčiu?
Kristina
Atsako specialistas

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas vaikų chirurgas, Lietuvos lazerinės medicinos draugijos prezidentas Gintas Pošiūnas:
– Jei kalbėsime apie melanomą kaip piktybinį naviką, anksčiau buvo manoma, kad melanoma yra suaugusių žmonių liga. Dabar melanomą kartais tenka diagnozuoti ir paauglystėje – vis dėlto vėžinės ligos jaunėja. Labai svarbu laiku pamatyti problemą, kuri gali grėsti ateityje ir tą problemą išspręsti anksčiau, nei ji iškilo. Tam yra sukurta pakankamai priemonių. Viena tokių pradėta taikyti mūsų ligoninėje. Siaskopija dabar yra pats tobuliausias odos ištyrimo skaitmeninis metodas. Tai neinvazinis tyrimas, kuris leidžia be skausmo, kas vaikams aktualu, labai greitai, iki 90 procentų tikslumu diagnozuoti odos pakitimus. Pigmentiniai dariniai, kaip žinoma, dažniausiai keičiasi saulėje arba keičiantis hormoniniam fonui. Būtent paaugliui pakitimai ir pradeda darytis matomi, ateityje gali grėsti piktybine liga. Siaskopija leidžia pakankamai anksti nustatyti pakitimus, vadinamąsias displazijas, displastinius apgamus, kurie ateityje gali supiktybėti.

Displastinį apgamą diagnozavus, jį reikia tiesiog pašalinti. Tokiu būdu mes šaliname problemą, kol ji netapo rimta grėsme sveikatai. Jei yra displastinis apgamas, jį reikia šalinti tik chirurginiu būdu.

Jei apgamas yra kosmetinio pobūdžio, tokiose kūno vietose, kad trukdo, yra traumuojamas drabužių siūlėmis ir panašiai, arba apgamas veide, todėl sukelia psichosocialinių negalavimų ar neigiamų emocijų, pirmiausia turėtų būti atlikta odos darinio siaskopija ir pagal melanino išsidėstymą ir darinio struktūrą spręsti, ar jį galima šalinti lazeriniu būdu. Jei tai yra paviršinis darinys, neprasiskverbęs į gilesnius sluoksnius, jį lazeriniu būdu labai gražiai galima pašalinti. Anksčiau, o ir dabar labai plačiai naudojama dermatoskopija. Tai yra labiau paviršinis metodas, reikalaujantis galbūt didesnio patyrimo. Kai kurios siaskopo programos yra sukurtos net šeimos gydytojams, kurie neturi specialaus onkologinio išsilavinimo. Jie siaskopu gali nustatyti pirminę diagnozę ir esant pakitimams nusiųsti vaiką pas specialistą. Turint siaskopą žymiai paprasčiau dirbti gydytojui, nes matomi gilesni sluoksniai, tai yra neskausminga, nepavojinga, kadangi tai yra viso labo šviesos metodas, fotospektrometrija.

Nenorėčiau sutikti, kad vaikams kosmetiniai defektai yra nesvarbu. Jei kalbame apie keturiolikos metų merginą ir suaugusį žmogų, dar neaišku, kam svarbiau apgamą šalinti.

Lietuvos sveikata