+8
-0
+8
Impotencija: organinės ir psichologinės to priežastys

Internete galima surasti ne vieną ir ne dvi istorijas vyrų, kurie yra susidūrę su impotencija. O kiek tokių istorijų yra nutylėta, išgyventa ir nepapasakota gėdijantis prisipažinti, kad „taip, aš esu nepajėgus patenkinti savo mylimos moters“? Apie intymias, seksualinės problemas privaloma kalbėti: impotencija - erekcijos disfunkcija gali varginti tiek jauną, tiek seną vyrą. To priežastys gali būti organinės ir psichologinės.

Organinės impotencijos priežastys

Mokslininkai teigia, kad daugeliu atvejų impotenciją sukelia organinės priežastys. Kuomet kalbame apie impotencijos organines priežastis, turime suprasti, jog tai yra įvairūs varpos arterijų ir venų pažeidimai (dėl traumų ar veninio nepakankamumo), lėtinės ligos – kvėpavimo, inkstų, širdies, galvos ar nugaros smegenų ligos, periferinės autonominės nervų sistemos sutrikimai.

Testosteronas – lytinis hormonas taip pat daro nemažą įtaką  vyro impotencijai. Jei testosterono kiekis vyro organizme per mažas, jį gali varginti erekcijos disfunkcija.

Taip pat vertėtų peržiūrėti vaistus, kuriuos naudojate – jie taip pat gali turėti įtakos potencijai. Pavyzdžiui, vaistai, kurie skirti kraujo spaudimo mažinimui (nuo hipertenzijos), širdies ligoms gydyti, nuo gastrito ar nutukimo, prostatos problemų – gali daryti įtakos erekcijai: vienas iš tokių vaistų šalutinių poveikių – tai erekcijos disfunkcijos atsiradimas.

Psichologinės impotencijos priežastys

Lyg burtažodį ilgą laiką vyrai kartojo frazę „aš patiriu stresą darbe, todėl dėl to kenčia mano lytinis gyvenimas“, tačiau dabar ši frazė vargu, ar galėtų būti pasiteisinimas dėl to, jog atsirado erekcijos disfunkcija.

Žinoma, aplinka – stresinės situacijos darbe, konfliktai šeimoje, nerimimas – visa tai tikrai veikia vyro gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad tai yra pagrindinės erekcijos disfunkcijos priežastys.

Ne vienam pasirodys, kad psichologinės impotencijos priežastis yra pašalinti lengviau, nei organines, tačiau gyvenimas dažnai parodo, jog gali būti priešingai. Pavyzdžiui, pirmieji vyro lytiniai santykiai gali turėti milžiniškos įtakos tolimesniam jo seksualiniam gyvenimui. Jei pirmieji lytiniai santykiai buvo nevykę, o moteris buvo nesupratinga ir pasakė vyro savigarbą įžeidžiančią frazę, po tokių moters pasisakymų, gali būti, jog vyras įgaus daug kompleksų ir ateityje,  visada prieš seksualiai tenkinant savo mylimą moterį, jo galvoje nuolat suksis įvairūs klausimai ir mintys, tokios kaip: „Ar tikrai aš galiu ją iki galo patenkinti?“. Tokias, iš praeities atėjusias, psichologines priežastis nėra lengva pašalinti – čia jau gali prireikti ne tik supratingos moters, bet ir sekso terapeuto ar psichologo pagalbos.

Du skirtingi variantai: „Aš jau per senas mylėtis“  ir „Seksas po 45 metų man dabar suteikia daugiausiai laimės“

Yra vyrų kategorija, kurie sako „Aš jau per senas mylėtis“. Tokie vyrai tiesiog atprato nuo sekso, nuslopino jį susirasdami kitų pomėgių, darbų. Įsisukę į savo nesibaigiančių darbų rutiną jie nukreipė visą savo dėmesį ir laiką į ten. Kartais kaltos ir silpnosios lyties atstovės, kurios gimus vaikams, vis rečiau ir rečiau skiria dėmesio savo intymiam gyvenimui: prioritetas tampa vaikai, kurie reikalauja daug dėmesio ir pastangų juos auginant. Taip diena po dienos seksualiniai santykiai poros gyvenime tampa vis retesni, kol vieną dieną, moteriai užsimanius pasimylėti, ji iš vyro išgirsta frazę „Aš jau per senas mylėtis“.

Yra ir kita vyrų kategorija, kuri teigia jog seksas po 45 metų jiems suteikia daugiau laimės: vaikai užauginti, santykiai su žmona puikūs, karjera padaryta, pinigų pakankamai – atrodo, tik džiaukis ir mėgaukis tokiu gyvenimu. Jie ir mėgaujasi, jei jų sveikata leidžia (neserga diabetu, nevargina hipertenzija ir pan.). Tokie vyrai žino, kad seksas – tai vienas iš didžiausių malonumų gyvenime, kurio atsisakyti būtų didžiausia kvailystė.

Kad ir kokios impotencijos priežastys būtų – ar organinės, ar psichologinės, - nenumokite ranka į savo sveikatą.

Impotencija – tai ne liga – tai  seksualinis sutrikimas, kurį galima pagydyti medikamentinėmis priemonėmis ar tiesiog į pagalbą pasitelkus psichologinę pagalbą.

 L.Rimgailė