Širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Dažnai miokardo infarktas smogia netikėtai, nes pirmųjų jo simptomų nepastebime ar juos ignoruojame...    

        
Vis dar labiausiai bijome susirgti vėžiu, nors nuo šios ligos miršta tris kartus mažiau žmonių nei nuo kraujotakos ligų. Tuo tarpu miokardo infarktas bei kitos sunkios širdies ligos skina vis jaunesnius žmones.
Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės II Kardiologijos skyriaus vedėjo, medicinos mokslų daktaro Arūno Maksvyčio miokardo infarktas patiriamas dėl įvairių priežasčių.
Tačiau rūkymas, pažymi specialistas, yra vienas esminių rizikos veiksnių. “Rūkantieji yra potencialūs pacientai, kuriuos tenka ir teks gydyti dėl miokardo infarkto. Taip pat turintieji antsvorio ir sergantieji cukriniu diabetu.
Miokardo infarktą sukelia ir negydoma hipertenzija. Daugėja darbingo amžiaus žmonių, turinčių padidėjusį arterinį kraujospūdį, tačiau nerimtai žiūrinčių į šią ligą. Todėl neretai būna taip, kad jauni vyrai hipertenziją pradeda gydyti tik po patirto miokardo infarkto”.
Širdies ligų specialistas A.Maksvytis akcentuoja, kad infarktas turi polinkį kartotis. Todėl labai svarbu atsisakyti ydingų įpročių. Pirmiausia būtina mesti rūkyti. Taip pat reikia subalansuoti mitybą. Svarbus ir fizinis aktyvumas, gerinantis kraujotaką.
Širdies ligų specialistas akcentuoja, kad atsiradus stipriems skausmams krūtinėje, kurie dažnai būna “deginančio” pobūdžio, būtina skubos tvarka kreiptis į kardiologus.
“Infarktas visada sukelia mirties baimę, tad jį lengva atpažinti. Jeigu per šešias valandas, kurios yra vadinamos auksinėmis, chirurgiškai bus pašalintas kraujagyslėje susiformavęs trombas, galima tikėtis, kad viskas bus gerai.
Bėda ta, kad nemaža dalis patyrusiųjų miokardo infarktą kenčia skausmus, tikėdamiesi, jog jie savaime praeis ir į ligoninę patenka po paros ar net dviejų. Tokiais atvejais gydymo rezultatai būna prasti, nes pažeidžiamas didesnis širdies raumens plotas, ima formuotis širdies nepakankamumas”.
 

Komentaras:

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė:
- Lietuvos forma žemėlapyje panaši į nedidelę širdį. Mūsų, lietuvių, nedaug, mūsų kasmet miršta daugiau nei gimsta, dalis palieka tėvynę ir išvažiuoja. Likusiųjų gretas, deja, šienauja širdies ir kraujagyslių ligos. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje - vienas didžiausių Europoje, daugiau nei du kartus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Taigi, mes, lietuviai, -  širdies ir kraujagyslių ligų čempionai. Ar ilgai jais būsime?
Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Skaudžiausia, jog neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai.
Kaip teigia statistika, kas antras lietuvis miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų. Šių ligų gali daugėti, nes populiacija sensta, o rizikos veiksnių, deja, nemažėja.
Lietuvos širdies asociacija pataria visiems žinoti pradinius, apie infarktą perspėjančius simptomus, nes laiku atpažinta liga ir skubiai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę. 

Lietuvos sveikata


 Hipertenzija - kasdienis dėmesys kraujospūdžio kontrolei