Daugeliui žmonių vis dar atrodo, kad intensyvus įdegis – tai grožio, patrauklumo ir geros sveikatos simbolis. Tačiau specialistai įspėja, kad vienas pagrindinių veiksnių, galinčių paskatinti klastingos ligos – melanomos – atsiradimą yra nesaikingas deginimasis saulėje.
Vien Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų – moterims, vienas trečdalis – vyrams. Visame pasaulyje augantis piktybinių odos navikų ir kataraktų skaičius rodo, kad neatsargūs žaidimai su saule brangiai kainuoja ir pačiam sunkia liga susirgusiam asmeniui, ir visuomenei.
Už
Saulės spindulių pertekliaus turėtų vengti visi, tačiau išskiriamos žmonių grupės, kurie turėtų itin pasisaugoti tiesioginių saulės spindulių. Ypač atsargūs turi būti – I-II odos tipą turintys asmenys, žmonės, ant kurių kūnų yra daug apgamų, anksčiau nudegę nuo saulės. Vaikų ir paauglių apsaugai nuo UV spindulių taip pat reikia skirti daug dėmesio, nes šios amžiaus grupės itin jautrios žalingam UV spindulių poveikiui, o nudegimai nuo UV spindulių vaikystėje didina odos vėžio ir kataraktos riziką vyresniame amžiuje, taip pat slopina imuninę sistemą.
Įrodyta, kad saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai yra odos piktybinių navikų rizikos veiksnys. Užtenka skausmingai nudegti vieną kartą per kelis metus, kad bent dvigubai padidėtų melanomos rizika. Sergamumui melanoma svarbūs šie veiksniai: intensyvesnis UV spinduliavimas, dėl stratosferinio ozono sluoksnio kiekio sumažėjimo, aprangos pokyčiai, kai paliekama vis daugiau atvirų kūno vietų bei soliariumų poveikis.
Be to, veikiama UV spindulių odą plonėja, sausėja, formuojasi raukšlės, šlakai, randasi pigmentinės dėmės. UV spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą.
Tad būnant ilgai lauke, būtina naudoti apsaugos nuo saulės priemones: kremus, gelius, emulsijas ir pan. priemones.
Prieš
Visų pirma, saulės spinduliai nėra tokie žalojantys. Juk saulės spindulių poveikį šiek tiek susilpnina atmosferos sluoksniai, pro kuriuos jiems tenka prasiskverbti, kol pasiekia žemę ir mūsų odą.
Antra, laiku ir tinkamai naudojant priemones nuo saulės, neigiamo saulės spindulių poveikio galima išvengti. Tuo labiau, kad saugantis nuo UV spindulių ypatingų priemonių nereikia. Svarbiausia žinoti pagrindines taisykles:
• Vengti saulės jos piko valandomis: 11–15 val. Lietuvoje saulė akyviausia gegužės–rugsėjo mėnesiais.
• Nešioti kepures, akinius nuo saulės bei apsauginę aprangą. Kuo daugiau odos uždengia rūbai, tuo geriau. Tačiau drėgnų drabužių ypač medvilninių apsauga smarkiai sumažėja. Drėgni medvilniniai marškinėliai, lyginant su sausais, suteikia tik pusę apsaugos.
• Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą nuo UV spindulių poveikio.
• Akiniai turi gerai saugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.
• Be tinkamos apsaugos negalima palikti vaikų saulėje. Vaikai ir paaugliai itin jautrūs UV spindulių poveikiui.
• Būnant lauke tiesioginių saulės spindulių poveikyje, rekomenduojama neuždengtas kūno vietas pasitepti apsaugine kosmetikos priemone nuo saulės (kremai, losjonai).
Labai svarbu apsaugines kosmetikos priemones nuo saulės naudoti tinkamai. Pagrindinės kosmetikos priemonių nuo saulės naudojimo taisyklės:
• Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 15–30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Kremą tepti reikia ant švarios, sausos odos ir lengvai įtrinti. Jei norite geresnės apsaugos, pakartotinai pasitepkite apsaugos priemonę nuo saulės ir išėję iš patalpos.
• Apsauginės priemonės nuo saulės dozė: ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kremu tepamo odos paviršiaus plotą. Specialistų sutarta, kad dozė yra 2 mg/cm2. Taigi visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui, reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Tyrimais yra nustatyta, kad dauguma vartotojų neteisingai dozuoja apsauginius kremus, todėl atitinkamai SPF (Sun protection factor) tepasiekiama 20–50% apsaugos.
