Iš kur ateina „išgalvotas“ skausmas?

Dažnai varstę gydytojo kabineto duris išgirdote: „Vaiko tyrimai geri, ligos
nerodo, kreipkitės į psichologą"? Gali būti, kad jus užplūs abejonės: gal vaikas
meluoja, kaprizijasi? Tačiau jam iš tiesų skauda, jis tikrai serga. Tai jo siela
šaukiasi pagalbos.

Kūno maištas

Gydytojams ir psichologams tenka dažnai konsultuoti vaikus, kurie skundžiasi
pilvo, galvos skausmu arba beveik be perstojo serga įvairiomis peršalimo
ligomis. Vaikai dar nesugeba gerai atskirti savo pojūčių, todėl labiau linkę
skųstis fiziniais nei psichologiniais negalavimais. Atlikus begalę tyrimų
paaiškėja, kad organizmas visiškai sveikas arba liga į jį atsėlino vien dėl to,
kad mažylis nenori eiti į darželį, tėveliai savo atžalėlę netinkamai auklėja
(per daug globoja arba yra pernelyg griežti ir reiklūs, neleidžia atsikleisti
vaiko asmenybei ar kt.). Jis jaučiasi nesaugus, nesuprastas, neturi galimybės
tinkamai išreikšti savo jausmų. Tad vaikas maištauja ne tik visa savo siela, bet
ir kūnu. Taip vystosi psichosomatinė liga.

Kas susargdina?

Kas yra ta paslaptingoji psichosomatinė liga? Kai kurie mokslininkai teigia, kad
nėra tik psichinių ar kūno (somatinių) negandų, jog net 90 proc. sveikatos bėdų
vaikystėje kyla dėl nervinės įtampos bei psichinio nuovargio. Neigiamų emocijų
nualintas vaikas greičiau peršąla, sudirgęs, blogai miegantis – suviduriuoja, o
pervargusio, įsitempusio širdelėje gydytojas dažniau išgirsta ūžesį. Liga gali
užklupti tuoj pat arba tiksėti tarsi uždelsto veikimo bomba. Pavyzdžiui,
tėveliai, vaiką auklėjantys griežtai įsakinėdami, nurodinėdami ir reikalaudami
tuoj pat vykdyti visus paliepimus, augina susigūžusį, savo emocijas
užgniaužiantį žmogutį, kuris nuolat jaučia baimę ir pažeminimą. Todėl užaugęs
labiau nei jo bendraamžiai gali būti linkęs sirgti lėtinėmis, ypač širdies ir
kraujagyslių, ligomis.

Glamonės pagal receptą

Ligos požymiai vaikui gali būti savitai malonūs. Kol jis sveiksta, mamytė
nenuleidžia rūpestingo žvilgsnio, sako meilius žodelius, ilgiau nei visada
skaito pasaką, pasėdi ant lovelės, rūpestingai papurena pagalvėlę, apklosto ir
paglosto. Ir kuo dažniau serga, tuo atlaidesnė: vietoj ligoniuko sutvarko
žaisliukus, knygutes, atšaukia šokių ar užsienio kalbos pamokėles. Štai todėl
sirgti malonu!

Tokio vaiko vien tabletės neišgydys. Mama ir tėtis turėtų visada būti vaikui
dėmesingi ir švelnūs, skirti daugiau laiko, nuvesti į spektaklį ar
gastroliuojantį cirką, supažindinti su garsiomis, įdomiomis gimtojo miesto
vietomis. Užeiti į muziejų pažiūrėti žvėrelių ir paukštelių, velniukų ar
sudužusio S.Dariaus ir S.Girėno lėktuvo, pasivažinėti funikulieriumi arba
užsukti į Gedimino pilį. Ir neužmiršti paguldžius vaiką į lovelę pasėdėti šalia,
dieną dažniau pabučiuoti ir apkabinti (kai kurie psichologai mano, kad vaiką
reikia paglostyti ne rečiau kai 12 kartų per dieną, nes glamonės stiprina jo
psichinę ir fizinę sveikatą). Jei vaikas gaus dėmesio tik sirgdamas, pasąmonė
užfiksuos, kad liga – tai didžiulis tėvelių dėmesys ir rūpestis. O psichika geba
reguliuoti fiziologinius procesus ir sukelti tikrą, neišgalvotą ligą ar skausmą.

Ką rodo liga?

Raumenų ir kaulų ligos. Jos gali būti užmokestis už tai, kad tėveliai per
vėlai vaiką pratino prie aktyvaus gyvenimo, vienoje vietoje nustygti negalinčiam
nenuoramai draudė judriuosius žaidimus arba iš prigimties veiklų, smalsų mažylį
vertė užgniaužti savo emocijas, liepė niekur nesikišti, varžė jo laisvę.

Ką daryti? Pasąmonėje užgniaužta energija gali virsti sveikatą
griaunančia jėga. Raskite sritį, kurioje vaikas galėtų išsilieti, paskatinkite
žaisti sportinius žaidimus, šokti arba lankyti baseiną. Nenutraukite vaiko per
vidurį sakinio, leiskite išsikalbėti ir pasidalykite savo išgyvenimais bei
įspūdžiais. Juk kol buvote darbe, tiek daug visko įvyko!

Bronchų astma. Ši liga gali būti pasąmonėje užgniaužto verksmo (ar per
didelės mamos globos) rezultatas. Verkiantis vaikas nori būti išgirstas,
suprastas ir paguostas. Tačiau tėveliai jam sako: „Nutilk!" Tokiam vaikui
sunkiau sekasi bendrauti su bendraamžiais, dažnai konfliktuoja su
suaugusiaisiais, ypač tais, kurie jam svarbūs: tėvais ir darželio auklėtoja, o
vėliau – dar ir su mokytoja bei treneriu. Kai vaikas užauga, nesiseka užmegzti
gerų santykių su bendradarbiais, viršininkais ir sutuoktiniu.

Ką daryti? Į vaiko ašaras pažvelkite kitaip. Nesinervinkite ir
nereikalaukite, kad tuoj pat liautųsi verkęs. Mažyliai labai jautrūs ir
emocionalūs, o verksmas yra vienas veiksmingiausių būdų atsikratyti nervinės
įtampos. Aišku, ašarų ir riksmo geriausia išvengti. Todėl pamatę sudrėkusias
akutes nuleiskite balsą ir nukreipkite vaiko dėmesį į ką nors malonesnio.
Berniukui niekad nesakykite: „Vyrai neverkia!" , o mergaitei – „Pykti –
negražu", nes taip vaikai mokomi atsisakyti savo jausmų (liūdesio ar pykčio),
suaugusieji gali ne tik papildyti astmininkų gretas, bet ir rizikuoja mirti nuo
infarkto "pačiame jėgų žydėjime".

Odos ligos. Jos neretai kyla dėl nervų sistemos perkrovos vaikystėje.
Polinkį jomis sirgti turinčiam mažyliui daugiau nei kitiems reikia mamos šilumos
ir meilės, tačiau ši atžalėlę nuveda į lopšelinukų grupę arba nusamdo auklę, o
pati išeina į darbą. Nuoskauda netekus mamos dėmesio nugula giliai sieloje,
vaikas jaučiasi apleistas. Mama turėtų tinkamai ir greitai reaguoti į mažylio
kūno siunčiamus signalus.

Ką daryti? Berniukai darželiui subręsta maždaug metais vėliau nei
mergaitės (sulaukę ketverių), nors yra ir išimčių. Kai kurie berniukai tokie
judrūs, pasitikintys savimi ir bendraujantys, kad ir dvejų metukų linksmai
nustriksi į darželį kaip gražiausią šventę. O kiti, net ir sulaukę mokyklinio
amžiaus, nenoriai išsiskiria su mylimais žmonėmis, baiminasi naujų dalykų
(nepažįstamų aplinkybių). Svarbiausia, kad mama ir tėtis tinkamai bei greitai
reaguotų į mažylio kūno siunčiamus signalus, suprastų ir niekada nepamirštų:
vaiko pasaulyje jie yra tarsi šilumą ir meilę skleidžianti saulė, be kurios jis
vysta bei džiūsta.

Alerginė sloga, nosiaryklės uždegimas. Dažna sloga sušalus, po konfliktų
ir įtampos atsinaujinanti ar sustiprėjanti alerginė sloga gali rodyti
nesąmoningą vaiko siekį atsiriboti nuo nepalankios aplinkos. Užsienyje
pastebėta, kad namie auginami vaikai, kuriuos tėveliai ar auklė veda į kokį nors
būrelį, peršąla kur kas dažniau, nei tie, kurie eina į mažą darželio grupę ar
paruošiamąją klasę. Atrodo, turėtų būti priešingai. Juk didesniame būryje vaikų
daugiau galimybių pasigauti virusą. Tačiau jų organizmą nuo užkrato saugo geros
emocijos: džiaugsmas, patiriamas užsiėmus patinkama veikla, žadina imuninės
sistemos veiklą. O „naminukai" nesiekia pergalių, kuriomis galėtų nustebinti
tėvelius, todėl sulaukti jų dėmesio lieka vienintelis būdas – susirgti. Bet
užklupusi peršalimo liga dar nereiškia, kad vaikas apsimeta, vaidina ligonį.
Vaiko organizmas jautriai reaguoja į nuotaikas, psichologinę būklę. Tad jei liga
– pageidaujama būklė, kūnas pats įjungia ligos „programą" su visu požymiais:
temperatūra, apetito stoka, silpnumu, skausmu bei galimomis komplikacijomis.

Ką daryti? Neverskite mažylio draugauti su vaikais, kurių tėvai
jums yra svarbūs ar įdomūs, neįtikinėkite bendrauti vien dėl to, kad tai jūsų
viršininko, įtakingo žmogaus arba vaikystės draugo atžalos. Leiskite mažyliui
rinktis draugus pačiam. Nepalikite jo su žmonėmis, šalia kurių jaučiasi
nejaukiai.

Dirglaus žarnyno sindromas, opaligė. Vaikas gali vemti, viduriuoti ar
sunkiai tuštintis, nes yra nervingas, labai atsakingas, ambicingas, siekia
lyderystės, yra pernelyg pareigingas ir nusižengęs ar suklydęs jaučia didžiulę
kaltę. Negalima užaugti nė karto nesuklydus ar neiškrėtus išdaigos, todėl
mažyliui nebūkite per daug griežti. Jei jis užgniauš agresiją savyje, atsiras
savigrauža, skrandis išskirs daugiau sulčių ir pradės virškinti pats save. Iki
gastrito – tik vienas žingsnis! Būna, mažylį nuo kūdikystės vargina užkietėję
viduriukai ir jokie laisvinamieji nepadeda. Tačiau vos tik šeima pradeda gyventi
atskirai nuo senelių, viduriukai susitvarko. Nieko stebėtino: vidinėmis savo
„antenomis" vaikas pagauna aplinkos atmosferą, jaučia įtemptus artimų žmonių
santykius, todėl „streikuoja" jo žarnynas.

Ką daryti? Padarykite viską, kas jūsų jėgoms, kad vaiko žarnynas
netaptų dirglus. Neskatinkite pirmauti bet kokia kaina, nereikalaukite
neįmanomo, mokykite pralaimėti išdidžiai, savęs nekaltinant. Niekada nesakykite
vaikui: „Tai tavo problema!" Nereikalaukite slėpti savo tikruosius jausmus,
visada su visais ir bet kuriomis aplinkybėmis būti mandagiam ir maloniam.
Nepriekaištingos manieros vaikystėje kenkia vaiko sveikatai! Siekdamas visiems
būti geras ir nerodyti, kad pyksta, yra įsižeidęs ar nusiminęs, mažylis
konfliktuoja su savo emocijomis bei proto balsu. Leiskite vaikui išsilieti:
kartu sukurkite patrauklią istoriją apie tai, kaip jis kovoja gerųjų jėgų pusėje
ir nugali blogį, suvaidinkite sceną, kaip vaiko priešininkas gauna pelnytą
atpildą. Tokia emocinė iškrova padės nurimti ir išvengti nervinės įtampos
sukeltų ligų.