Įtikinėjimo menas: kaip paprašyti, kad neatsisakytų

Egzistuoja puikus pasakymas: tiesa akivaizdi. Iš principo tai reiškia, kad
vanduo – šlapias, cukrus – saldus, o jei nudegi – skauda. Tačiau kaip ir
kiekviename teiginyje, ir čia gali būti įvairiausių niuansų. Ir vanduo gali
nudeginti, jei bus verdantis, cukrus bus nesaldus, jei sutrikę skonio
receptoriai, ir ne visiems nudegus skauda.

Tiesa galima manipuliuoti? Greičiausiai ne. Tiesa lieka tiesa ir be subjektyvios
žmogaus nuomonės. Tačiau tiesą galima visaip pasakyti – taip, kad žmogus į ją
pažvelgtų iš kitos pusės. Netikėtai. Taip netikėtai, kad nebūtų galima
atsilaikyti prieš išvadas ir argumentus, rašo womenclub.com.

Nenustebsiu, jei kiekvienam dabar skaitančiam šį tekstą ne vieną kartą teko ką
nors aistringai įtikinėti. Sutuoktinį, vaikus, tėvus, vadovus, kolegas – ką tik
įmanoma.

Kad jūsų įtikinėjimas būtų sėkmingas, įsiklausykite į šiuos mūsų patarimus.

Pirmasis ir pagrindinis: patys būkite užtikrinti tuo, kuo norite įtikinti
pašnekovą. Pavyzdžiui, „žuvų taukai skanūs“ – skamba neįtikinamai. Jus išduoda
balsas.

Bet jei rimtai, užtikrintumo jums suteiks:

• visos informacijos duotuoju klausimu turėjimas (jei norite įtikinti vadovą
padidinti jums algą, argumentuokite. Galiausiai, juk jau penkerius metus dirbate
šioje kompanijoje, jūsų rezultatai puikūs, kaip ir rekomendacijos. O dar baigėte
kursus, stažavotės ir panašiai).

• dirvos paruošimas. Praneškite vadovui, kad norite su juo poryt po pietų
pasikalbėti apie labai svarbų dalyką ir būsite laimingi, jei jis jums skirs
laiko.

• savo vertės suvokimas. Juk jūs išties puikus specialistas. Jūsų ateitis
stulbinama. Kam jums laikytis įsikibus šios organizacijos, kur dirba tikri
šykštuoliai?

• ramybė. Ji išvis niekam nepakenktų.

• skambės banaliai, bet apsirenkite ką nors tokio, kas suteiks jums
pasitikėjimo. Tegu šio daikčiuko ir niekas nematys, svarbiausia – kad jūs
žinote, jog jį vilkite. Tokį pat poveikį turi ir jūsų mėgstami kvepalai.

Kaip prašyti, kad jums būtų neįmanoma atsakyti?

• Šypsokitės. Pirma, šypsena nuginkluoja, antra, besišypsantis žmogus
nesąmoningai patraukia, trečia, šypsena jums tinka.

• Kreipkitės į žmogų vardu. Seniai žinoma, kad savo vardo skambesys –
saldžiausias kiekvieno žmogaus ausiai.

• Pakartokite žmogaus pozą. Toks negudrus NLP naudojimas daro stebuklus.

• Pokalbio pradžioje pasakykite ką nors malonaus. Ką tik norite – apie orą, apie
skarelę, apie kačiuką, apie vakarykštį serialą. Bet nepersistenkite.

• Įtikinėdami išlaikykite ramų, geranorišką toną. Nemaldaukite ir
nereikalaukite.

• Nenaudokite ilgų ir per daug trumpų frazių. Kalbėkite nuosaikiu tempu,
normalia intonacija.

• Jei jus imtų klausinėti, būkite pasirengę įrodyti savo teiginių ir reikalavimų
pagrįstumą.

• Nemeluokite.

• Pajuokaukite, kad šiek tiek išsklaidytumėte įtampą.

• Siūlykite mainus, jei reikia pašnekovą įkalbėti ko nors atsisakyti.

• Nepalikite ko nors nepasakyta. Visada pasakykite viską iki galo,
patikslinkite, jei jus ne taip suprato.

Psichologai kalba apie kai kuriuos specifinius įtikinėjimo metodus.

1. Fundamentalusis metodas. Jo esmė: jūs supažindinate žmogų su savo
argumentais, o jis, įsitikinęs jūsų teisumu, priima jūsų požiūrio tašką.

2. Pakartojimo metodas. Pagrįstas minties prieštaravimų, taip pat pašnekovo
argumentacijos iškėlimu, sutelkiant jiems visą dėmesį.

3. Lyginimo metodas. Labai efektyvus ir turi ypatingą reikšmę (ypač kai
palyginimai pasirinkti teisingai).

4. Metodas „Taip, bet“. Jį geriausia naudoti, kai pašnekovas turi savų
įsitikinimų dėl pokalbio temos. Kadangi bet koks procesas, reiškinys ar daiktas
turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių, metodas „taip, bet“ leidžia peržiūrėti
ir kitus klausimo sprendimo variantus.

5. „Gabalėlių“ metodas. Jo esmė – pašnekovo monologo dalijimas į aiškiai
išskirtas dalis: „tikrai taip“, „abejotina“, „čia gali būti visokiausių požiūrio
taškų“, „čia tikrai klaidinga“.

6. „Bumerango“ metodas. Suteikia galimybę išnaudoti priešininko „ginklus“ prieš
jį patį. Neturi įrodymo galios, tačiau labai veikia auditoriją, ypač jei jį
naudotumėte su sąmoju.

7. Ignoravimo metodas. Jo esmė: faktas, kurį išdėstė pašnekovas, negali būti
paneigtas, tačiau jo reikšmę ir vertingumą galima sėkmingai ignoruoti.

8. Pakeitimo metodas. Remiasi laipsnišku reikalo esmės pakeitimu.

9. Palaikymo metodas. Galima schema: „Vis dėlto… pamiršote patvirtindami savo
tezes pateikti dar tokius ir tokius faktus (pateikiate juos), ir tai toli gražu
ne viskas, kadangi…“