Kai kada judinant sąnarius jie traška. Ką tai galėtų reikšti? Dirbu sėdimą
darbą ir kartais į jo pabaigą taip įskausta visus sąnarius, kad net kitą rytą
atsikėlus jie būna lyg sustingę. Vaikai sako, jog per mažai judu, valgau per
riebiai, sako, kad gali būti artrozė. Kokia tai liga ir ar labai pavojinga?
Antanina
Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja reumatologė Jurgita Eigelienė:
– Tyrimų duomenimis, artroze serga per 10 procentų gyventojų. Tai bene
labiausiai paplitusi sąnarių liga, dažniau kamuojanti moteris nei vyrus.
Susirgus artroze labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Ši liga paprastai
tapatinama su sąnarių susidėvėjimu. Kai sutrinka sąnarinio skysčio, aprūpinančio
kremzlę maisto medžiagomis, gamyba, kremzlė palengva praranda elastingumą,
suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja ir dėl to atsiranda trintis tarp
sąnarinių paviršių, o į sąnario ertmę gali patekti atplyšusių kremzlės
gabalėlių.
Nors liga dažniausiai prasideda iš lėto ir nepastebimai, atsiradęs sąnarių
braškėjimas gali būti pakitusios kremzlės požymis. Tuo tarpu patyrus sąnario
traumą, pirmieji artrozės požymiai gali pasireikšti tik po kelerių metų:
skausmas iš pradžių jaučiamas tik po didesnio fizinio krūvio, o ligai
progresuojant vis stiprėja, sąnarį pradeda skaudėti jo nejudinant, ypač naktį.
Taip pat sumažėja ir sąnario judrumas, kol ilgainiui jis visiškai sustingsta.
Svarbiausia – judėjimas
Sergant artroze patariama į valgiaraštį įtraukti kuo daugiau neriebaus,
pakankamai baltymų, vitaminų bei mikroelementų turinčio maisto, nuo kurio
netunkama. Atsargiai ir pamažu, laikantis principo – mažai, bet dažnai –
miklinti pažeistus sąnarius, net vaikščiojantiesiems su lazdele ar ramentais,
kadangi “nedirbdamas” sąnarys greičiau stingsta, o raumenys silpnėja.
Sergantiems artroze žmonėms patariama mankštą derinti su vaikščiojimu ar
plaukimu, tik jokiu būdu nepervargti ir per daug neapkrauti sąnarių.
Neturintiems galimybių lankyti baseiną, siūloma dažniau išeiti pasivaikščioti,
tik geriau ne kietu šaligatviu, o minkšta pieva ar miško paklote.
Padeda ir šiluma, ir šaltis
Reikėtų avėti patogią avalynę minkštais ir elastingais padais. Kenčiantiesiems
sąnarių skausmus vertėtų pasirūpinti ir patogia darbo vieta, kad dirbant
nereikėtų kūprintis ar įsitempti. Pasikonsultavus su gydytoju, namuose
pasidaryti šilumos ar šalčio procedūrų. Šiluma padės atpalaiduoti raumenis,
apmalšins maudimą. Lengvai pamankštinti sąnarį patariama gulint šiltoje vonioje,
o užėjus ūmiam ir stipriam skausmo priepuoliui labiau tiks šalti kompresai, ledo
pūslė.
Gydytojo skirtais medikamentais galima sumažinti sąnarių skausmą, pagerinti jų
judrumą ar pristabdyti ligos progresavimą.
Sergantiesiems artroze:
dėl skausmo sunku lipti laiptais, ypač žemyn,
vargina keletą minučių trunkantis rytinis, vadinamasis “startinis”, skausmas ir
sustingimas, kuris praeina tik žmogui “išsivaikščiojus”, o ligai progresuojant,
ilgiau pabuvus ramiai, sąnariai sustingsta ir “atsigauna” tik išjudinti.
Labiausiai pažeidžiami:
klubų,
kelių,
rankų pirštų sąnariai,
stuburas.
Artroze paprastai susergama:
esant ilgalaikėms ir per didelėms sąnarių apkrovoms (turint antsvorio, sunkiai
dirbant fiziškai, monotoniškai kartojant vienodus judesius),
dėl įgimtos netaisyklingos sąnarių formos (esant įgimtiems sąnarių išnirimams ar
iškrypimams),
po sąnarių traumų,
esant įvairiems hormoniniams sutrikimams.
Tačiau pirmiausia reikėtų:
tausoti sąnarius: vengti nepatogių padėčių, dažnai nekartoti tų pačių judesių,
atsikratyti nereikalingų kilogramų,
keletą kartų per dieną atlikti nesudėtingus fizinius pratimus, kurie gerina
kraujo apytaką ir saugo sąnarius nuo sustingimo,
pasitarus su gydytoju lankyti fizioterapines, masažo procedūras, plaukioti
baseine,
prieš vartojant nuskausminamųjų, sąnarinę kremzlės mitybą stimuliuojamųjų bei
kitokių vaistų būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurie jų gali pakenkti
skrandžiui, inkstams, kraujodarai, sukelti alerginių reakcijų,
vartoti maisto papildų, stiprinančių sąnario kremzles.
Parengė Skirma Valiulytė