Jei vaikas nenori į būrelį

Ruduo – būrelių metas. Vaikai šoka, tapo, lipdo, muzikuoja. Bet vieną
dieną ima ir pareiškia: „Nenoriu į būrelį!“ Ką daryti? Pataria psichologė
psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Evelinai – septyneri. Šiemet ji pradėjo lankyti mokyklą. Mergaitė labai smalsi,
viskuo domisi, tad pirmą kartą į būrelį mama ją nuvedė sulaukusią ketverių.
Dainavimo būrelyje mergaitei patiko. Deja, po kelių mėnesių dainuoti nusibodo.
Mama dainavimo leido nelankyti, bet užrašė į dailės būrelį. Ištvėrė du mėnesius.
Dar bandė įkalbėti lankyti dailę, piešti, bet mergaitė tik puldavo į ašaras…

Kitąmet Evelina pradėjo lankyti baletą. Dukart per savaitę mama veždavo vaiką į
klasikinio šokio pamokėles. Mokslai truko neilgai. Dar vienas bandymas –
keramikos būrelis. Ištvėrė iki vasaros, bet toliau lankyti atsisakė. Mokykloje
atsivėrė naujos perspektyvos, Evelina dega noru lankyti jogą, muziką, čiuožimą,
mažųjų modeliukų būrelį.

Mama abejoja: eksperimentuoti toliau, leisti bandyti įvairias sritis ar neleisti
niekur, kol tvirtai apsispręs ko norinti? O gal išrinkti būrelį ir griežtai
liepti jį lankyti?

Anksčiau kone visi vaikai lankė muzikos mokyklą, mokėsi dainuoti. Dabar būrelių
pridygo lyg grybų po lietaus…

Sovietų laikais beveik visi vaikai nuo šešerių metų lankė muzikos mokyklą. Buvo
madinga ir populiaru. Vykdavo daug įvairių konkursų, kuriuose mažieji
varžydavosi, galėjo parodyti savo sugebėjimus. Dabar į muzikos mokyklą patenka
ir vaikučiai be gabumų, neturintys nei klausos, nei ritmo jausmo. Muzikai
negabus vaikas galėtų lankyti kitus būrelius, bet kartais tėvai, patys
nesugebėję tapti muzikantais, dainininkais ar šokėjais, labai tikisi, kad vaikas
pasieks tai, kas jiems nepavyko. Kai patys vaikai mieliau rinktųsi ką nors kita.

Populiarus stereotipas, kad mergaitė turi šokti, dainuoti, blogiausiu atveju –
tapyti, bet ne sportuoti. O berniukas – būti sportiškas, stiprus – žodžiu,
tikras vyras. Bet kodėl neleisti sportiškos mergaitės žaisti teniso, į
gimnastikos ar kitokį sporto būrelį, o berniuko, kuris nori šokti, į šokius?

Kokio amžiaus vaikutį geriausia leisti į būrelį? Ar darželinukui ne per
anksti?

Iki penkerių metų nebūtina vaiką leisti į kokį nors būrelį. Nebent jis pats
labai nori. Tuomet gali ir piešti, ir dainuoti, ir šokti. Tokiame amžiuje dar
neatsiskleidžia vaikučio ypatingi gabumai kuriai nors sričiai. Deja, tėvai gana
dažnai neatsižvelgia į mažylio raidos ypatumus. Ne paslaptis, kad ir būrelių
vadovai dažnai be pedagoginio išsilavinimo, todėl taip pat neturi daug žinių
apie ikimokyklinuko raidą.

Ikimokyklinukas dar nėra pajėgus daug kuo rimtai užsiimti. Tarkim, jeigu kasdien
yra vedamas į būrelį, yra per daug spaudžiamas, padariniai gali būti gana liūdni.
Mažylis greitai išsenka, nusilpsta jo imunitetas, ima dažniau sirgti. Vaikučio,
kuris yra verčiamas lankyti būrelius, būti „pačiu pačiausiu“, asmenybė vėliau
gali būti nestabili. Juk mažylis, iš kurio reikalaujama daug, o jis dar
nepajėgus įvykdyti visų reikalavimų, kuriuos kelia jam tėvai, save nuvertina.
Paskui pradeda pykti, aikštytis ir protestuoti. Kartais užsisklendžia savyje.

Darželinukai dažnai patys nori lankyti vieną ar kitą būrelį.

Jei prašo, tai reikia leisti. Ikimokyklinukas yra apskritai labai smalsus ir
daug kuo domisi, bet veikla ir žiniomis negalima jo apsunkinti. Vesti į vieną
būrelį – ne į tris ar keturis vienu metu, kad nepervargtų. Svarbu, kad
darželinukas turėtų pakankamai laiko žaidimams ir poilsiui. Maždaug apie 6–7
metus jau gali paaiškėti, kam vaikas gabus.

Ką daryti, jeigu vaikutis prašosi į vieną, paskui kitą, trečią būrelį, bet
visi greitai atsibosta?

Mažam vaikui reikia leisti pažinti pasaulį, patį save, patirti tai, ką gali, ko
negali, ką sugeba, o ko ne. Reikėtų leisti daryti daug ką. Tai svarbu ne tik
darželinukams, bet ir pradinukams. Vyresnius mokinukus (ketvirtokus, šeštokus ir
t. t.), kurie jau sugeba apsispręsti ir pasirinkti tai, kas jiems įdomu, netgi
vertėtų paskatinti daryti tai, ką pradėjo.

Vaikas dar nemoka būti toks disciplinuotas, kad nuosekliai įveiktų visas
atsiradusias kliūtis. Dažnai prireikia tėvų pagalbos. Pavyzdžiui, jeigu tokio
amžiaus mokinukas pasirenka sritį, kurią norėtų tobulinti (arba matydami gabumus
parenka tėvai), siūloma pasirinktos krypties laikytis. Ir per daug
nenuolaidžiauti. Vaikas pats dar nesugeba prognozuoti, kas bus, kai baigs,
tarkim, muzikos mokyklą, bet tėvai tai gali numatyti.

Dažniausiai vaikams būreliai atsibosta, kai tampa per sunku. Vis dėlto tai
nereiškia, kad tuoj pat reikia viską mesti ir imtis kitos veiklos. Taip
formuojasi paviršutiniška asmenybė, kuri įpranta apeiti sunkumus, ieškoti
lengvesnio būdo. Dažnai tokie vaikai ir vėliau, jau suaugę, nesugeba darbo
atlikti iki galo. Be to, vaikas pradės manyti, kad tai, kas nepatinka, galima
tiesiog… mesti.

Kaip elgtis, jei darželinukas ar pradinukas palankęs būrelį vos kelis
mėnesius jau nori eiti į kitą?

Tokio amžiaus vaikučio versti negalima. Nebent pastebite, kad jis nepaprastai
gabus ir, tarkim, muziką ar gimnastiką gali sieti su savo ateitimi. Tačiau tokie
ypač gabūs vaikai gimsta retai, juos pastebi ne tik tėvai, bet ir muzikos
mokytojai, choreografai, treneriai. Tokiu atveju prasminga paskatinti vaikutį
siekti rezultatų ir verta paieškoti patrauklių paskatos būdų. Tačiau tokie
vaikai yra išimtis, nes paprastai gabumai taip anksti nepasireiškia. O kad
vaikas smalsus, viskuo domisi, nieko keista.

Patarimai

Jeigu mažas vaikas, darželinukas ar pradinukas nori lankyti kurį nors būrelį,
leiskite, bet neverskite, kai tai jam tampa nebeįdomu.
Vaikas pervargs, jeigu kasdien teks lankyti kokį nors būrelį.
Ketvirtokas ir vyresnis mokinukas jau pats gali pasirinkti dominančią sritį.
Jeigu ilgainiui pasirinkta veikla vaikui atsibodo, būkite nuoseklūs ir
neleiskite visko mesti vos iškilus pirmiems sunkumams.

Naujame, spalio mėnesio žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje, skaitykite:

„Vaikai svarbiau nei karjera“. Beata Nicholson pasakoja apie vaikų klegesio ir
pyragų kvapo pilnus namus Londone ir karjerą Lietuvoje.
„Tarp mūsų, tėčių“. Ką daryti, jei vaikas verkia? Arba nevalgo? Arba ožiuojasi
parduotuvėje? Daugiavaikiai tėčiai pataria „žaliems“ tėtukams.
„Vėl pirštukas burnoje“. Kodėl čiulpia pirštuką? Kaip atpratinti? Naudingi
patarimai.
„Mažais žingsneliais laimės link“. Neįgali, vieniša, bet laiminga mama. Istorija
apie įkvepiantį Oksanos optimizmą.
„Miegok ramiai“. Specialisto patarimai padės ieškantiems čiužinuko.