Jo didenybė darželis

Autorius: Roma Macijauskaitė

Kada mažyliui metas į darželį? Kokį – privatų ar valdišką pasirinkti? Kiek
laiko praeina, kol mažylis apsipranta? Tai tik dalis klausimų, kurių kyla
kiekvienai šeimai.

Konsultuoja docentė, daktarė Aldona Mazolevskienė, Vilniaus pedagoginio
universiteto Vaikystės studijų katedra

BENT KELIOMS VALANDOMS

Psichologai sako, kad pirmus trejus gyvenimo metukus vaikučiai turėtų praleisti
su mama. Trimečio akiratis išsiplečia ir namų erdvės jam tampa per maža. Tai
rodo, kad vaikas jau pasiruošęs bendrauti su kitais vaikais. Ir nebūtina
mažyliui darželyje praleisti visą dieną. Užsieniečių praktika rodo, kad vaikai
ten dažnai paliekami 3–5 valandoms. Juk yra tokių, kuriems pietų miegas sukelia
didžiulę traumą. O jei vis dėlto atžalėlė darželyje būna nuo ryto iki vakaro,
būtų idealu, jei per pietus mama (dar geriau su tėčiu) užsuktų aplankyti. Žinoma,
gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje tai sunkiai įsivaizduojama. Tačiau tai, kiek
šiuo metu mažyliui skirsite dėmesio, šilumos, atsilieps vėliau – bus lengvesnė
jo paauglystė, artimesnis ryšys su tėvais. Mažylį galime apdėti brangiausiais
žaislais, tačiau jei mažai bendraus su mama, augs nekalbus, užsidaręs,
nepasitikintis savimi.

LIKĘS NAMIE

Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tėvai neleidžia 3–4 metų vaiko į
kolektyvą, turėtų pasirūpinti, kad jo laikas slinktų ne tarp keturių sienų. Čia
gal ir saugu, tačiau ne visada įdomu. Patariama organizuoti išvykas į
parduotuves, pasivaikščioti parkuose, judriomis miesto gatvėmis, dalyvauti
įvairiuose renginiuose, kad vaikas matytų visokio gyvenimo pavyzdžių. Stebėdamas
aplinką jis mokosi bendrauti, tai, ko išmoko, atkartoja žaisdamas. Užrašykite
vaikutį į mokyklėlę, būrelį. 2–3 kartus per savaitę vykstančios pratybos
patenkintų jo pasaulio pažinimo alkį. Jei niekas juo neužsiima, uždarytas
namuose vaikas nyksta kaip asmenybė. Pedagogai sutaria, kad „šiltnamio“
sąlygomis vaiko auginti negalima, juolab artėjant metui į mokyklą. Kuo įvairiau
ir aktyviau vaikutis gyveno, tuo lengviau apsipras kolektyve. Mamai, kuri neveda
vaikučio darželin, nes nepasitiki juo, reikėtų apsilankyti šioje ugdymo
įstaigoje ir pasidomėti, kaip ten viskas vyksta, kaip vaikai gyvena.

PRIVATUS – GERESNIS?

Darželį tėvai renkasi pagal keletą sąlygų: kaip toli nuo namų, kiek kainuoja ir
panašiai. Ir jei finansinės galimybės leidžia, galvoja apie privatų. Prieš
apsisprendžiant, kaip pataria specialistai, reikėtų nepamiršti, kad privačiose
įstaigose nemažai mokama už maistą (pvz., antį su obuoliais, košę su razinomis,
žuvį grietinėlės padaže), gražias patalpas, plaukymo baseiną, ekskursijas į
kitus miestus. Tačiau juk kur kas svarbiau, kokie pedagogai dirba. Pasidomėkite,
kokie įspūdžiai tėvų, kurių atžalos jau lankė šį darželį. Apsilankykite
įstaigoje ir sužinokite, kokie būreliai čia organizuojami, kiek dirbama su
vaikais, kaip jie lavinami, kiek dirba auklėtojų, koks jų išsilavinimas.
Ilgainiui tėvai supranta, kad svarbiausia ne sienos, interjeras, o bendravimas
su vaiku.

TEISINGA TAKTIKA

Užsukite į darželį, kol vaikas nepradėjo jo lankyti: pasisukinėkite kieme,
pabūkite su vaikais, kad apsiprastų. Pačią pirmą dieną nepalikite vieno. Ir
nesakykite: „Nuvesiu tave į darželį“, geriau: „Eisime į svečius, pažiūrėsime,
kaip vaikai darželyje gyvena.“ Paimkite mėgstamą žaislą. Mamai siūloma grupėje
su mažyliu pabūti savaitę kitą. Be galo svarbu, kaip ji reaguoja į padėtį. Jei
palikdama darželyje vaikutį sakys: „Vargeli mano, pakentėk, greit ateisiu“,
mažylis tikrai apsipils ašaromis ir nenorės likti. Tad verčiau mažylį padrąsinti,
sudominti: „Pabūk grupėje, čia išmoksi tiek įdomių dalykų, paskui ir mane
išmokysi, gerai?“ Arba: „Darželyje tavęs laukia daug draugų ir žaislų.“ Žodžiu,
formuokite gerą nuostatą. Prieš patikėdami savo brangenybę auklėtojai,
papasakokite, koks jis, kokios gerosios savybės, kada pasireiškia blogosios,
neslėpkite, kas jį gali įžeisti. Visada pasidomėkite, kaip jūsų vaikui sekasi,
kaip keičiasi jo elgesys, kokių sunkumų patiria, kartu aiškinkitės priežastis.

APSIPRANTA PER PUSMETĮ

Rytinės ašaros darželyje – įprasta mažylio reakcija. Juk jis supranta, kad
netenka mamos. Ir dar nesuvokia, kad tai laikina. Antra vertus, ašaromis jis
protestuoja. Kiek laiko vaikas pratinsis prie lopšelio ar darželio, sunku
pasakyti. Vienas jau pačią pirmą dieną darželyje pasijunta it namuose. Kitas
gali paverkšlenti dvi savaites, mėnesį, net tris. Kartais į svetimą aplinką
patekęs mažylis iki pusmečio nekalba. Ir tai nebūtinai rodo, kad jam blogai. Jis
tiesiog užima stebėtojo poziciją, o kai atsiras poreikis, pradės ir kalbėti.
Tačiau jei puikiai lankęs darželį vieną dieną vaikas pareiškė daugiau neisiąs,
rytais pradėjo ašaroti, pasidarė uždaras ar prašo anksčiau ateiti, reikėtų
susidomėti, kas nutiko. Ir visada vakare vaiką pasiimkite laiku. Pavėluoti
valandą dvi jums nieko nereiškia, o mažyliui tai didžiulis stresas. Ir kaip tik
dėl to vaikas gali pradėti protestuoti prieš darželį.

KADA Į DARŽELĮ?

Vieni metukai
Nors ir kaip nesinori, kartais tam tikros gyvenimo aplinkybės verčia tėvus
lopšelin atnešti vos metukų pyplius. Pedagogai padėties nedramatizuoja ir
pabrėžia gerąsias savybes: mažylis greičiau subręsta, anksčiau išmoksta prašytis
ant puodo, pavalgyti, apsirengti, atsisako čiulptuko.
Dveji metukai
Dvejų metukų vaikas, jei gerai kalba, nebijo svetimų žmonių, jam kiekvienas
savas, darželyje jausis puikiai. Yra daug pavyzdžių, kai dvimetinukas lanko
lopšelį be jokio streso, ašarų. Tačiau jei pastebėjote, kad mažylis išgyvena,
pasidarė nervingas, ašaroja, prastai jaučiasi, nevalgo, reikėtų sunerimti ir
pasikonsultavus su auklėtoja bandyti išsiaiškinti, kas galėjo nutikti.
Treji metukai
Trejų metų vaikui jau pats metas į darželį. Ypač jei namuose auga vienas. Ir jei
vaikas uždaras, baikštus, tai dar nereiškia, kad darželyje pražus. Galbūt
pakeitęs aplinka ir pats pasikeis. Antai Škotijoje trejų metų vaikas privalo
eiti į darželį.

MAMOS PATIRTIS

Jovita, 36 m. vadybininkė, 4 m. Karolio ir 1 m. Domanto mama:
„Manau, geriausia į darželį pradėti vesti trimetuką. Tuomet jis jau būna gana
savarankiškas: pats valgo, moka naudotis tualetu, bent jau iš dalies moka
apsirengti. Be to, jau gerai kalba ir visuomet gali pasiguosti, jei kas nesiseka,
ar pasiskųsti, jei kas skriaudžia darželyje. Karoliukas pradėjo lankyti darželį,
kai buvo trejų ir 5 mėn. Pradėjo eiti rugsėjį, kai jau buvo visiškai suformuotos
grupės, nebesikeitė vaikai bei auklėtojos, kaip būna vasarą. Pirmą dieną buvome
abu kartu tik iki pietų. Susipažinome su auklėtoja, vaikais, grupe. Jau antrą
dieną Karoliuką turėjau palikti vieną. Pasak auklėtojos, kuo anksčiau vaikai
lieka be mamos, tuo greičiau pripranta. Ir tam pritariu, nes kol mama šalia,
vaikas tik aplink ją ir sukasi, neišleidžia iš akiračio, nenori benrauti su
bendraamžiais. Žinoma, iš pradžių savaitę išsiskiriant buvo ašarų, abiem buvo
sunku… Tačiau visada su sūneliu atsisveikindavau, pasakydavau, kad mamytė
truputį padirbs ir labai greitai grįš jo. Paaiškindavau, kad jis su vaikučiais
padarys kokį darbelį (pieš, klijuos, lankstys), paskui eis į aktų salę (padainuos,
pašoks), vėliau į lauką, o tada jau ir pietūs. O po pietų ir mamytė ateis.
Manau, mamos, slapčia pabėgdamos, daro didelę klaidą. Tuomet vaikas bijo, kad
mama gali daugiau neateiti, jis nesijaučia saugus. Karoliukas darželyje priprato
labai greitai. Gal padėjo ir tai, kad vaikas ypač lengvai bendraujantis, pats
kviečia bendraamžius žaisti. Juk ir į darželį pradėjome vesti dėl to, kad reikia
bendrauti su vaikais, veiklos. Karolis darželyje būna iki pietų, mat augindama
namie mažąjį noriu daugiau dėmesio skirti ir vyresnėliui. Antrą vaikutį
planuojame leisti į darželį ne anksčiau kaip nuo trejų metų.“