+1
-0
+1
Ką valgyti, kad būtume sveiki: svarbiausių maistinių medžiagų gidas

Valgydami įvairų maistą mes
ne tik pasisotiname, bet ir gauname daugybę mūsų organizmams būtinų medžiagų.
Specialistai dalijasi patarimais, kurie padės išsirinkti skanų ir subalansuotą
maistą kiekvienai dienai bei palaikyti gerą savijautą. Tai ypač aktualu dabar,
kai po žiemos organizmo imuninė sistema būna susilpnėjusi.

 

Pasak
gydytojos dietologės Editos Gavelienės, vyraujanti nuomonė, jog pavasarį
organizmui labiau trūksta reikalingų elementų, iš dalies yra teisinga, nes per
žiemą sandėliuotos daržovės ir vaisiai praranda dalį savo maistinių medžiagų.
Vis dėlto šiais laikais maitintis sveikai ir subalansuotai nėra sudėtinga, tik
reikia atsirinkti tai, ką valgome. Gydytojos teigimu, lietuviai tam skiria vis
dar nepakankamai dėmesio.

 

„Yra
atliekamas gyventojų mitybos tyrimas, kuris rodo, jog daugumos mūsų mityba nėra
pakankamai sveika. Per daug vartojame riebalų ir angliavandenių, per mažai –
vaisių, daržovių, žuvies. Tiesa, pastaraisiais metais matyti teigiamų pokyčių“,
– sako E. Gavelienė.

Kompanijos
Nestlé“
Mitybos instituto mokslininkai pataria atkreipti dėmesį į tai, kokių maistinių
medžiagų turi jūsų pamėgti maisto produktai. Žinodami keletą svarbių dalykų,
galėsite susidaryti skanų meniu, kuris užtikrins, kad jūsų organizmui netrūktų
svarbiausių medžiagų.

 

Vitaminai.
Vitaminai dalyvauja daugelyje mūsų organizmuose vykstančių
procesų, pavyzdžiui, hormonų, fermentų ir kraujo kūnelių gamyboje. Todėl labai
svarbu maitintis taip, kad gautume pakankamai visų rūšių vitaminų. Net
nedidelis jų trūkumas gali būti iškart pastebimas – greičiau pavargstate, tampa
sunku susikaupti, greičiau susergate.

Vitaminas
A gerina mūsų gerėjimą, odos sveikatą, skatina vaikų augimą. Šio vitamino gausu
kiaušiniuose, svieste, tuno mėsoje, taip pat Gouda rūšies sūryje. Šiuose
produktuose daug ir vitaminų D, K, E, kurie stiprina kaulus ir dantis, padeda
organizmui įsisavinti kalcį ir gerina kraujo krešėjimą. B grupės vitaminų, kurie
gerina kraujotakos ir nervų sistemą, visuomet gausite pakankamai, jei valgysite
pilno grūdo duonos produktus, daržoves, vaisius, kiaulieną ar žuvį.

 

Mineralai. Augimas, metabolizmas,
kraujo formavimasis, nervų ir raumenų funkcijos – niekas negalėtų vykti be mūsų
organizmams būtinų mineralų. Natris ir kalis reguliuoja mūsų organizmų skysčių
balansą, kalcis stiprina kaulus ir dantis, geležis – kraujo kokybei svarbus
elementas. Tad subalansuota mityba turi būti tokia, kad gautume pakankamą
mineralų kiekį.

Kaulams
būtinų kalcio ir fosforo daugiausiai yra piene, sūryje, žaliose daržovėse,
mėsoje ar žuvyje. Raumenis ir nervų sistemą stiprinančio magnio rasite
įvairiose uogose, apelsinuose, bananuose, taip pat pieno produktuose. O sveikam
kraujui reikalingos geležies daug turi mėsa, kiaušinių tryniai, sorų kruopos.
Jūros gėrybių mėgėjai niekuomet nepritrūks jodo, kuris padeda išlaikyti hormonų
balansą.

 

Probiotikai. Ne visos bakterijos mums
yra kenksmingos. Dalis jų yra mūsų organizmams būtinos. Vienos tokių gerųjų
bakterijų yra probiotikai, kurie padeda išsaugoti gerą virškinimo sistemos
darbą. Probiotikų balansą gali sutrikdyti tokie kasdieniai veiksniai kaip
nereguliari mityba, nuovargis ar stresas.

Jogurtas,
kefyras ar rauginti kopūstai – tai produktai, kuriuose gausu natūralių
probiotikų. Tačiau jų taip pat dedama į kai kurias sultis, duonos gaminius ar
sūrį.

 

Baltymai. Baltymai yra reikalingi
raumenims, vidaus organams, odai, plaukams ir nagams. Įvairūs fermentai ir
hormonai taip pat susideda iš baltymų, kurie reikalingi imuninei sistemai.
Beje, vaikams baltymų reikia daugiau nei suaugusiems, nes jų kūno masė sparčiai
auga.

Pagrindinis
baltymų šaltinis yra pieno, mėsos, žuvies produktai, taip pat kiaušiniai. „Nestlé“ mitybos
instituto mokslininkai ypač rekomenduoja valgant derinti augalinius ir
gyvylinius derinius. Tokie mūsų organizmams itin naudingi maisto deriniai gali
būti javainiai su jogurtu ar pienu, rupi duona su sūriu, bulvės su kiaušiniais.

 

Kofeinas. Apie kofeino poveikį
kalbama daug, tačiau niekas nepaneigs, kad ši kavoje ir arbatoje esanti
medžiaga padeda mums rytais išvaikyti miegus ir jaustis žvaliems. Saikingai
vartojamas šis natūralus stimuliatorius nepakenks, priešingai – padės išlikti
energingiems.

Kiek
kofeino galima suvartoti? „Nestlé“ mitybos specialistai sako, kad 400 mg kofeino per
dieną sveikam suaugusiam žmogui tikrai nepakenks, tačiau rekomenduojama norma –
3 mg kofeino vienam kilogramui svorio. Tai reiškia, kad jei sveriate apie 70
kilogramų, per dieną galite drąsiai išgerti tris puodelius stiprios espresso
kavos.