Seksas yra natūralus dalykas, tačiau dažnai gėdijamės apie tai kalbėti, ypač
su vaikais. Neretai tėvai, nežinodami, ką pasakyti, seka jiems pasakas: „tave
gandras atnešė“, „radome tave kopūstuose“ arba „nusipirkome parduotuvėje“.
Tokios ir panašios istorijos vaiką tik klaidina. O ir meluoti negražu. Taigi
kaip reikėtų apie tai kalbėti?
Kūnas – asmeninė tvirtovė
Seksualinis vaikų auklėjimas nėra vienkartinis dalykas. Nepakanka vieną kartą
paaiškinti, kaip atsiranda vaikai, ir ramiai atsipūsti, nes seksualinis
auklėjimas – ilgalaikis ir nuolatinis procesas.
Apie antrus gyvenimo metus vaikai pradeda suvokti, kad pasaulyje egzistuoja dvi
skirtingos lytys – mergaitės ir berniukai. Kartais jie net pradeda vienas kitam
rodyti savo lytinius organus ir tai darydami nemato nieko bloga. Savaime
suprantama, tėvams dėl to būna labai nesmagu. Nesijaudinkite, vaikų elgesys
visiškai normalus. Patartina tam neteikti pernelyg daug reikšmės ir nesibarti –
tuomet šis periodas praeis daug greičiau.
4–5 metų vaikai jau pradeda žaisti mamą, tėtį, jie gali grįžę iš darželio
pasakyti, kad įsimylėjo. Maždaug šešerių vaikai susidomi nešvankiais posakiais,
juos nuolat kartoja. Tėvams patartina to neakcentuoti, geriausia negražius
žodžius visiškai ignoruoti. Taip vaikai pamažu juos pamiršta, nes nesulaukia
jokios suaugusiųjų reakcijos.
Vėliau ateina laikas, kai berniukai žaidžia tik su berniukais, o mergaitės – su
mergaitėmis. Nuo 10–11 metų jau galima pamatyti pirmas poreles – vaikus,
susikibusius už rankų.
Svarbu žinoti, kad vaikas turi išsiugdyti suvokimą, jog kūnas – jo asmeninė
tvirtovė, ir jeigu jis nenori, niekam nevalia jo liesti. Tai reikia pradėti
ugdyti jau ankstyvoje vaikystėje. Tarkime, jeigu vaikas nenori būti ant jūsų
rankų, nereikia jo įkalbinėti ir prievarta nešioti. Jeigu vaikas nenori, kad jūs
jį kutentumėte, tuoj pat reikia liautis. Taip pamažu įsisąmoninama teisė
pasirinkti: pasakyti „ne“ arba „taip“.
Nebijokite atvirai kalbėtis
Dažnai suaugusieji baiminasi, kad per anksti pradėjus kalbėti apie seksualumą,
tai gali suveikti kaip paskatinimas. Netiesa. Priešingai, toks vaikas bus labiau
pasitikintis savimi ir gebantis teisingai pasirinkti. Beje, jeigu su vaiku
atvirai kalbama, atsakoma į visus jo užduotus klausimus, jam nekyla noras
paragauti uždrausto vaisiaus.
Kalbėti reikia kuo atviriau. Penkiametis vaikas gali pasitenkinti, pavyzdžiui,
tokiu atsakymu, kad vaikai atsiranda iš tėčio sėklos, kuri auga mamos pilve.
Maždaug aštuonerių vaikui jau įdomu, kaip ta sėkla patenka pas mamą. 10–11 metų
vaikas jau norėtų žinoti, kaip vyras ir moteris įsimyli vienas kitą, kaip
nusprendžia: mylėtis ar ne. Aišku, būtina vaiką mokyti ir atsakomybės, kurią
reikia prisiimti už lytinius santykius.
Pirmos žinios – namie
Žinoma, tėvams labai sunku įsivaizduoti, kad jų vaikai kada nors turės lytinių
santykių. Taip pat ir vaikams sunku suvokti, kad jų tėvai mylisi. Tačiau nuo
realybės nepasislėpsi – taip jau gamtos sukurta, kad seksas yra žmogaus
prigimtinis dalykas.
Namai yra saugiausia vieta išsiaiškinti šią subtilią temą. Tik padedant tėvams
vaikui susiformuos sveikas požiūris į lytinius satykius. Jeigu to nepadarysite,
jis sužinos apie tai kitais būdais: iš draugų, filmų, o gal net pats
eksperimentuodamas.
Pokalbio taisyklės
Pasistenkite kuo atviriau ir paprasčiau atsakyti į vaiko klausimą, iš kur jis
atsirado. Jei vaikui kyla papildomų klausimų, nenumokite į juos ranka.
Apie tai galite kalbėti su humoru, taip pat nebijokite vaikui pripažinti, kad
jums ši tema kelia diskomfortą.
Kalbėdami apie seksą neminėkite vien tik fizinio aspekto, o susiekite jį su
meile, pagarba vienas kitam, kad vaikas ugdytųsi tinkamas vertybes.