Kai jūsų vaikas įsimyli

„O tu mane myli?“ – klausia vaikiškas balselis
linksmoje dainelėje. Gavęs atsakymą, mažylis pasimeta: „O ką pasakys mama, o ką
pasakys tėtė…“ Ir iš tikrųjų, ką sakyti ir daryti, kai vaiką aplankė „rimtas
jausmas“?

5-7 metų: „ištekėti už Hario Poterio“

Vienintelis vaikiškų įsimylėjimų periodas, kurį tėvai išgyvena be ypatingo
nerimo – pats pirmasis, rašo myjane.ru. Paprastai tai nutinka vaikų darželyje ar
pradinėje mokykloje. „Meilės kančios“ aplanko visas be išimties mergaites, o ir
berniukai nelieka nuošalyje, penkerių metų supratę, kad juos „traukia prie
moterų“.

Maži vyrukai paprastai įsimyli grupės drauges, klasiokes ar kaimynų mergaites,
dažniausiai be jokios vilties, kad į jausmus bus atsakyta: klastingas sijonuotas
būtybes labiau domina vyresni kavalieriai.

Mažosios Džiuljetos romano herojumi gali tapti treneris, kaimynas, suaugęs
giminaitis, aktorius ar dainininkas. Aistros auka valandų valandas sėdės prie
televizoriaus, įbedusi akis į filmą su mylimu vyriškiu, arba rimtai pasakys:
„Kai užaugsiu, ištekėsiu už dėdės Seriožos“. Giminaičiai tik nusišypso…

Kaip elgtis?

Ir teisingai elgiasi šypsodamiesi. Šio amžiaus vaikų jausmai nepasižymi
erotine potekste, taigi rimtam nerimui nėra pagrindo. O mamai su tėčiu siūlytume
susilaikyti nuo ironiškų komentarų ir nepamokslauti tema „kiek gi galima?“

Jei mergaitė prašo nupirkti šimtas pirmąjį kalendoriuką su Dima Bilanu, o
šeimyninis biudžetas leidžia papildyti kolekciją – pirkite. Ateityje laukia kur
kas sunkesni išbandymai…

10-13 metų: kas ką?

Šio amžiaus vaikų įsimylėjimai panašūs į serialą: nespėjo viena aistra
atšalti, kaip įsiplieskė kita. Pirmajame vidurinės mokyklos etape mergaitės ir
berniukai pasidalija į dvi kariaujančias stovyklas: per pertraukas ir po pamokų
tampomos kasos, pakišamos kojos, grobiami portfeliai, rašomi rašteliai, rengiami
sniego gniūžčių mūšiai mokyklos kieme.

Mamos ir tėčiai ima nerimauti: kas per velnias apsėdo vaiką, kas per
chuliganizmas? Ir pamiršta, kad savo laiku siautėjo ne ką ne menkiau. Nieko
stebėtino čia nėra: daugiausia smulkių kvailysčių vaikai padaro tikėdamiesi
patraukti aistros objekto dėmesį. O tai padaryti galantiškai, subtiliai ir
apgalvotai vaikas, tik žengiantis į paauglystę, dar nemoka…

Kaip elgtis?

Mamos ir tėčiai turi suprasti: agresyvaus dėmesio rodymo periodas – toks pat
būtinas vaiko raidos etapas, kaip ir dantų kalimasis ar mokymasis vaikščioti.
Barti ir bausti už blogą elgesį beprasmiška, bet negalima ir ignoruoti
situacijos. Jei matote, kad vaikui sunku ant širdies – pasistenkite užmegzti
atvirą pokalbį.

Išrinkite tiesos momentui patogų laiką ir papasakokite apie savo problemas, kai
buvote tokio pat amžiaus. O va prikibti prie jauno įsimylėjėlio su prašymais
pasakyti, kas yra jo interesų objektas, neverta – norės, pats papasakos.

Dar viena tėvų misija – paaiškinti paaugliui, kaip geriau elgtis su priešinga
lytimi. Pamokykite jį rodyti dėmesio ženklus, pasirinkti drabužius, mergaitę –
naudotis kosmetika (saikingai) ir aksesuarais. Ir būkite kiek įmanoma taktiški
bei supratingi, jei jūsų vaiko jausmas be atsako.

Juk ir patys kažkada savo kailiu patyrėte liaudies išmintį: „Tam ir pirmoji
meilė, kad paskui ją ateitų antroji“.

15-17 metų: ir daugiau niekas nebesvarbu!

Tikras išbandymas abiem kartoms – romanai, užsimezgantys bebaigiant mokyklą
ir pirmuosiuose kursuose. Tėvų nuomone, ši „beprotiška meilė“ prasidėjo labai ne
laiku: „Vaikui egzaminai ant nosies, o čia tokios aistros“.

Be to, ką ir slėpti, vaikas jau subrendęs ne tik romantiškiems bučiniams, galimi
ir intymūs santykiai su visomis nepageidaujamomis pasekmėmis… Galiausiai
vyresnioji karta geria valerijonus ir meldžiasi, kad įpėdinis įgautų proto, o
tas visiškai nieko nei mato, nei girdi, išskyrus savo mylimą…

Kaip elgtis?

Kvailiausia, kaip tik galite elgtis – išjuokti ar nemandagiai kalbėti apie
savo vaiko išrinktąjį. Jis jūsų žodžius priims kaip asmeninį įžeidimą, nes
negatyvaus vertinimo nusipelnė JO pasirinkimas.

Kalbėti, kad tokių romanų dar bus per akis – dar viena klaida, nes dabartinis
jausmas vaikui atrodo vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis. Ir bet koks
veiksmas, nukreiptas į blogio šaltinio pašalinimą, neatneš sėkmės.

Jums padės nuoširdūs pokalbiai (be pamokslaujančio tono) apie tai, kad
išrinktasis, žinoma, vertas geriausių žodžių, bet negalima pamiršti apie
mokslus: išsilavinęs žmogus yra kur kas įdomesnis pašnekovas, o ir
perspektyvesnis kaip šeimos maitintojas.

Susitarkite: jei Romeo ar Džiuljeta tik ir taikosi mesti vadovėlius ir išlėkti į
pasimatymą, nusistatykite grafiką, kada meilės auka mėgaujasi gyvenimu, o kada
graužia mokslus. Be abejo, visada pravers ir neįkyri saugaus sekso propaganda.