Dabartinė sveikatos apsaugos sistema nepajėgi laiku nustatyti ligų, nuo kurių
Lietuvoje miršta šimtai tūkstančių žmonių. Todėl pasirūpinti savimi turime
patys. Anot medikų, pradėti reikėtų nuo mitybos. Todėl L.T. medikų ir
teiraujasi: ką valgyti, o ko – ne?
Apie įvairiausias dietas, maisto derinimą, valgymo režimą kalbama daug, tačiau
nutukusių žmonių kasmet daugėja. Maždaug trečdalis Europos Sąjungos gyventojų
turi antsvorį, Lietuvoje jų dar daugiau – beveik pusė.
Medikai jau seniai sutaria, kad būtent antsvoris sukelia daugumą pavojingiausių
mūsų laikų ligų – cukrinį diabetą bei širdies ir kraujagyslių ligas. Apklausos
rodo, kad dauguma žmonių neturi sveikos mitybos įgūdžių arba vadovaujasi mitais,
nuo kurių dažnam medikui plaukai ant galvos šiaušiasi.
„Tylusis žudikas“
Dėl netinkamos mitybos medikai jau skelbia „tyliuoju žudiku“ vadinamo cukrinio
diabeto epidemiją. Pasaulyje šia liga serga apie 230 mln. žmonių. Kasmet
sergančiųjų skaičius išauga 6 mln.
Lietuvoje cukriniu diabetu serga 5 proc., arba 150 tūkst., gyventojų. Tai 2
kartus daugiau nei prieš 18 metų. Liūdniausia, kad beveik du trečdaliai iš jų nė
nežino sergantys.
Mat liga iš pradžių nepasireiškia jokiais simptomais, o įsisenėjusi gresia
rimtomis komplikacijomis – inkstų veiklos sutrikimais, galūnių amputacija.
Pernai buvo patvirtinta 2006–2007 m. nacionalinė diabeto kontrolės programa,
tačiau iki šiol nepradėta įgyvendinti.
Žmonės nuodijami
Anot Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Grigonio,
žmonės dažnai nė nežino, kad valgo nesveiką maistą.
„Kad maistas būtų skanesnis, šiandien į jį pridedama daug glutamatų. Tai
augalinės kilmės baltymai, kurie pagerina maisto skonį, tačiau sukelia alkio
jausmą. Taigi sočiai pavalgęs žmogus greitai ir vėl pasijunta alkanas.
Amerikiečiai, kurių šalyje šiomis medžiagomis prisotintas beveik visas maistas,
jau prabilo apie visuomenės nuodijimo problemą. Tačiau ir mūsų prekybos
centruose gausu produktų, prisotintų glutamatų. Šio maisto priedo galima rasti
prieskonių mišiniuose, sausose sriubose, prekybos centruose ruoštose mišrainėse
ir kituose pusgaminiuose“, – teigia medikas.
Glutamatai plačiai naudojami eksperimentuojant su žiurkėmis, kai norima jas
greitai nutukinti. Taip joms sukeliamas cukrinis diabetas.
Mitybos abėcėlė
Išeitis paprasta – vietoj paruoštų prieskonių rinktis natūralias prieskonines
daržoves, vietoj pusgaminių – pačių ruoštą maistą. Tačiau kas šiais laikais tam
turi laiko?
„Žmonės todėl ir miršta, kad niekam neturi laiko, – negailestingai atrėžia
S.Grigonis. – Turėtume gyventi beveik 200 metų. Ištempiame vos 70–80, nes
manome, kad savo darbais pasaulį apversime aukštyn kojomis, o iš tiesų tik
naikiname save.“
Beje, dietomis endokrinologas nesižavi. Anot jo, svarbiausia valgyti 5–6 kartus
per dieną ir griežtai tuo pačiu metu. Mat valgant organizme vyksta didžiuliai
pokyčiai, todėl organizmas turi pasiruošti, kad išskirtų reikiamą kiekį hormonų
ir fermentų. Kai valgymo ritmas nereguliarus, trinka ir medžiagų apykaita.
Suaugusieji pietums turėtų skirti visą valandą, vaikai – pusvalandį. „Negalima
maisto sukimšti per kelias minutes“, – teigia medikas. Paskutinį kartą valgyti
S.Grigonis pataria 18 arba 20 val., o prieš valgį visada išgerti stiklinę
paprasto vandens – jokiu būdu ne prisotinto angliarūgšte ar sulčių.
Lietuviškos virtuvės šalininkas
S.Grigonis – tradicinės lietuviškos virtuvės šalininkas. „Tai, ką valgydavo mūsų
žmonės senovėje, ir yra mums sveika, – teigia medikas. – Jei valgysime kaip
japonai, nieko gero nebus. Šiauriečiai valgo riebiau, nes gyvenant šaltesniame
klimate reikia daugiau energijos.“
Medikas neigia mitą, kad vaisiais užkandžiauti būtina prieš valgį, nes pilname
skrandyje jie pradeda rūgti. Tačiau jis sutinka, kad vaisius ir daržoves per
dieną reikėtų valgyti bent 5 kartus. Taip pat būtina riboti rafinuotus
produktus, kurių mažas kiekis turi labai daug riebalų: grietinę, majonezą,
taukus, sviestą, lašinius.
Nepasitvirtinę mitai
Riebalai skatina ir širdies bei kraujagyslių ligas.
„Turime duomenų, kad riebalai sudaro žymiai didesnę dalį paros maisto nei
turėtų. Žmonės vartoja daug pieno produktų. Tai gerai, bet renkasi juos per
riebius. Mat riebus maistas skanesnis. Rinkdamiesi maistą apie sveikatą galvoja
vos 7–8 proc. gyventojų, – tvirtina mitybos specialistas Rimantas Stukas. – Daug
kas jau žino, kad aliejus sveikesnis nei gyvūninės kilmės riebalai, bet ir jo
vartoja per daug.
Mat pamiršta, kad gramas kiaulienos taukų ir aliejaus turi tas pačias 9 kcal. O
per didelis maisto kaloringumas didina cholesterolio kiekį kraujyje. Juolab kad
gautų kalorijų žmonės nesudegina. Tarpukario Lietuvoje žmonės valgė ir lašinius,
ir riebią mėsą, bet ir dirbdavo sunkiau.“
Be to, maistas per daug skaninamas druska, kuri didina kraujospūdį. Druskos
žmogaus organizmui užtektų tiek, kiek jos yra natūraliai maiste. Lygiai taip pat
reikėtų mažinti cukraus vartojimą.
Mėsos per dieną užtektų 100–200 g. Tai nedidelė pietų porcija. Daug kas žino,
kad sveikiau valgyti paukštieną, tačiau ją virdami pamiršta nulupti odą, kurioje
yra labai daug cholesterolio. Jo taip pat labai daug liežuviuose, kiaušinio
tryniuose, ikruose.
Bulves reikėtų tik virti, nes keptos jos labai gerai sugeria riebalus. Tačiau
teorija, kad jų negalima valgyti su mėsa, anot R.Stuko, – neįrodytas mitas.
„Tačiau mitybos teorijos bent jau atkreipia žmonių dėmesį, kad maistas turi
įtakos žmogaus sveikatai“, – teigia medikas.