Kai neramiai plaka širdis

Sveiki, pastaruoju metu labai jaučiu plakant širdį, kartais atrodo, kad
tuojau iššoks iš krūtinės arba sustos. Lygiai toks pat jausmas, kai būdavo iš
baimės prieš egzaminą. Bet dabar jokių egzaminų jau seniai nebelaikau, o toks
neramumas ir tuksėjimas užeina pasinervinus ar po sunkesnio fizinio krūvio. Ar
dėl to verta susirūpinti ir kodėl atsiranda tokie permušimai?

S.

Vilniaus Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo bendrosios praktikos
gydytoja Daiva Berškienė:

– Dažniausiai širdis prisimenama tada, kai iš baimės ar laimės, sunkiai dirbant
ar sportuojant ji pradeda smarkiau tuksėti. Jautresni žmonės gali jausti
padažnėjusį ar suretėjusį širdies ritmą įkvėpdami ir iškvėpdami. Tai – įprastas
fiziologinis reiškinys.

Sveiki žmonės širdies plakimo svyravimus nuo 40 iki 160 kartų per minutę
paprastai toleruoja nesunkiai. Kitaip atsitinka, kai ramiai plakusi širdis
staiga suspurda ir lyg trumpam sustoja. Tokie jutimai gali rimtai išgąsdinti ir
“širdimi” nesiskundžiantį asmenį.

Trumpalaikius širdies ritmo sutrikimus gali jausti žmonės, geriantys daug kavos,
alkoholio, rūkantys, pervargę ar susinervinę. Labai dažnai nestipriais “širdies
permušimais”, sunkumu krūtinėje ar silpnumu skundžiasi ir pradėjusieji aktyviau
sportuoti.

Širdies ritmo sutrikimų priežastimi gali būti:

širdies koronarinė liga,
reumatinės širdies ydos,
arterinė hipertenzija,
miokardo infarktas,
skydliaukės ligos,
širdies perkrovos,
apsinuodijimas vaistais.

Neritmiškai plakant širdžiai, jos ertmėse gali susiformuoti krešulių. Jie
“nukeliavę” į smulkias plaučių ar galvos smegenų kraujagysles ir jas užkimšę
gali sukelti smegenų insultą ar plaučių trombozę. Todėl pajutę neritmišką
širdies plakimą sergantieji širdies ligomis, turintieji padidėjusį kraujospūdį,
cholesterolio kiekį kraujyje, privalėtų kreiptis į gydytoją. Širdies ritmo
sutrikimus geriausia gydyti žinant jų priežastį. Kai organizme trūksta kalio bei
magnio, net vartojami tam tikriems širdies ritmo sutrikimams, širdies
nepakankamumui gydyti, šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai taip pat gali
pabloginti širdies veiklą.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, pavyzdžiui, kai žmogus su maistu gauna per
mažai kalio, valgomosios druskos vartojimas skatina kraujospūdžio padidėjimą ir
hipertenzijos vystymąsi. Todėl jaučiantiesiems širdies ritmo sutrikimus bei
turintiesiems padidėjusį kraujospūdį nereikėtų valgyti sūraus maisto, kuo
daugiau reikėtų vartoti kalio turinčių natūralių produktų, o valgomąją druską
keisti kalio druska. Kalis gyvybiškai svarbus lygiųjų ir skersaruožių raumenų
veiklai, angliavandenių apykaitai, nervinių impulsų perdavimui į centrinę nervų
sistemą, normaliam širdies darbui. Todėl paros maisto davinyje turėtų būti ne
mažiau kaip 3-4 g kalio. Kadangi jo trūkumui ypač jautrūs sergantieji širdies
ligomis, tokie žmonės per dieną turėtų gauti ne mažiau kaip 6 g kalio. Jo
daugiausia yra šviežiose daržovėse ir vaisiuose, piene ir mėsoje.

Daug fiziškai dirbantys bei aktyviai sportuojantys žmonės su prakaitu netenka
daugiau kalio ir magnio. Ypač greit jų trūkumą pajunta pasiryžusieji per labai
trumpą laiką numesti svorio, kadangi apriboja mitybą, pradeda aktyviai
sportuoti. Tada net ir iki tol buvę sveiki bei žvalūs asmenys pajunta greitą
nuovargį, raumenų silpnumą ir “širdies permušimus”. Todėl ir paaugliams, ir
vyresnio amžiaus sulaukusiems ar dietų besilaikantiems asmenims rekomenduojama
vartoti sveikatą stiprinančių kalio ir magnio preparatų.

Parengė Milda Armonaitė