Pagal paskutinius statistinius duomenis, penkiasdešimčiai milijonų paprastų žmonių tenka vienas pripažintas genijus. Tačiau yra ir labiau paguodžianti statistika: iš kas šešių milijonų žmonių vienas vis dėlto bus genijus. Nors genetikai tvirtina, kad vienam šimtui tūkstančių naujagimių tenka vienas ypatingas kūdikis.
Apskritai mokslininkai iki šiol negali suskaičiuoti vunderkindų pasirodymo dažnio, o tokių ginčų priežastis viena: nėra aiškių genialumo apibrėžimo kriterijų. Be to, yra garsios asmenybės, bet yra ir mažai žinomos, tačiau taip pat genialios, rašo DELFI.ua.
Ir vis dėlto visi tėvai kartais susimąsto: o gal ir mano vaikas genijus? Genijai – dėmesingi pašnekovai. Argi gali būti kitaip? Jiems įdomi bet kokia nauja informacija. Jie jaučia didžiulį susidomėjimą viskuo pasaulyje. Natūralu, kad paprastų draugų kompanijoje yra vienas nors šiek tiek talentingesnis žmogus. Tačiau ar tai reiškia, kad jis genijus? Tai bus aišku tik po dešimtmečių.
Talentingi žmonės kur kas kantriau žvelgia į kitų požiūrio tašką. Yra gera patarlė: protingas gali keisti savo nuomonę, kvailas – niekada. Ir apskritai genijai ne itin reaguoja į smulkius gyvenimo nemalonumus. Nors kai kurie mokslininkai mano, kad talentingi žmonės – labai greitai suerzinami ir agresyvūs: negali susitaikyti su gyvenimo neteisybe, nervinasi, kai niekas negirdi jų teisingos nuomonės.
Su tikrais genijais labai lengva ir malonu. Kuo talentingesnis vaikas, tuo jis rūpestingesnis ir meilesnis. Ir tuo mažiau jo charakteris pasižymi tomis bjauriomis vaikų savybėmis, kurios mums nepatinka. Jam tiesiog nėra reikalo zirzti, rodyti kaprizų, skųstis ar šiaip gadinti tėvams gyvenimą.
Talentingiausi vaikai yra patys smalsiausi ir nepriklausomiausi, jie gali patys pasirūpinti savimi. Jie labiau pasitiki savimi, jų savivertės jausmas labiau išvystytas. Jie – labai įdomūs žmonės, gerbia kitus, tačiau ir sau reikalauja pagarbos. Štai taip būna su mažaisiais vunderkindais.
Būti genijumi puiku, ir todėl, kad ir kiek jų būtų, vis tiek negana. Kad ir kaip keista, daugiau nei pusė pripažintų genijų mokykloje mokėsi labai vidutiniškai. Gal dėl to, kad jiems ten buvo tiesiog neįdomu? Kas būtų, jei koks nors genijus atliktų IQ testą ir gautų vidutiniškus rezultatus? Nustotume skaityti Šekspyrą ir klausytis Bethoveno?