Norėčiau šiek tiek daugiau sužinoti, ką tai reiškia stenokardija. Žinau
tik, kad kažkas negerai su širdimi. Gydytoja sakė, kad turiu nevalgyti riebiai
ir mesti rūkyti, o daugiau nieko nepaaiškino.
Zina
Vilniaus centro poliklinikos Naujamiesčio filialo bendrosios praktikos
gydytoja Daiva Berškienė:
– Tyrimų duomenimis, nors diagnostikos ir gydymo priemonės modernėja, kasmet
didesnė pusė visų mirčių Lietuvoje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Kadangi jos vis jaunėja, dažnai miršta darbingo amžiaus žmonės, daugybė
susirgusiųjų lieka invalidai. Vidutinio amžiaus vyrai širdies ir kraujagyslių
ligomis serga 3-4 kartus dažniau nei moterys.
Krūtinės angina, arba stenokardija, susergama tada, kai dėl pažeistų ir
susiaurėjusių širdies kraujagyslių širdies raumuo negauna pakankamai deguonies.
Širdies raumenį (miokardą) deguonimi aprūpina dvi iš aortos išeinančios
arterijos, kurios lyg vainikai apgaubia išorinį širdies paviršių. Dėl to jos
vadinamos vainikinėmis (koronarinėmis). Sveikomis vainikinėmis arterijomis
kraujas teka laisvai, o joms susiaurėjus, kraujui tampa sunkiau pasiekti širdies
raumenį. Tuomet, ypač dirbant fizinį darbą ar kitokio fizinio krūvio metu, kai
širdžiai reikia daugiau deguonies, pajuntami pirmieji skausmai. Vainikinių
arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojanti
aterosklerozė, kuri ir būna bene dažniausia ir pagrindinė koronarinės širdies
ligos priežastis.
Prasidėjus stenokardijai jaučiamas:
galvos svaigimas,
priepuolinis skausmas, sunkumas krūtinėje,
skausmas už krūtinkaulio,
baimės jausmas.
Krūtinės angina (stenokardija) paprastai prasideda tik didesnio fizinio krūvio
metu arba stipriai susijaudinus. Tuomet jaučiamas priepuolinis skausmas, kurį
lydi sunkiai paaiškinamas sunkumas, gniaužimas ar veržimas, kurie labai retai
įvardijami kaip skausmas. Dažniau šis jausmas apibūdinamas kaip krūtinėje
atsiradęs “ankštumas”. Kartais priepuolio metu skausmas gali būti jaučiamas tik
rankose ar kakle, plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės
ir tarpumentės sritį ir retai – į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis,
pakaušį.
Priepuolis paprastai trunka nuo 0,5 iki 5 minučių.
Jei krūtinės anginos priepuolis užsitęsė daugiau kaip 20 minučių, galima įtarti
miokardo infarktą.
Todėl labai svarbu dėl atsiradusių skausmų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes
tik jis gali skirti reikiamą gydymą ir medikamentus. Užsiimant savigyda, liga
tik progresuos, skaudėti gali pradėti esant ramybės būsenos ar nuo mažesnio
fizinio krūvio, skausmas gali dažnėti, stiprėti ir užtrukti ilgiau.
Nesigydant gali ištikti miokardo infarktas, susiformuoti širdies nepakankamumas.
Norint apsisaugoti nuo krūtinės anginos (stenokardijos),
svarbiausia yra aterosklerozės profilaktika:
būtina atsisakyti žalingų įpročių, laikytis darbo bei poilsio režimo,
maistą ne kepti riebaluose, o virti ar troškinti be riebalų arba gaminti
garuose,
stengtis atsikratyti antsvorio,
valgyti kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų
duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų,
liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies,
pasitarus su gydytoju reguliariai, mažiausiai tris kartus per savaitę,
mankštintis po 20-30 minučių, vaikščioti pėsčiomis, plaukioti baseine,
rūkantiems mesti rūkyti, o jei tai padaryti sunku, rūkyti kuo mažiau,
vartoti cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių liaudiškų priemonių: česnako,
svogūno, žuvies taukų Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos, esančios arbatoje,
ypač žaliojoje, raudonajame vyne, obuoliuose.
Dažniausios daromos klaidos, ištikus stenokardijos priepuoliui:
geriamos validolio tabletės ar “širdies lašai” – jie priepuolio metu
neefektyvūs. Šios priemonės vartotinos tik kartu su nitroglicerinu. Jei
stenokardijos priepuolis užtruko ilgiau nei paprastai, reikia kas 5 minutes
čiulpti po 1 nitroglicerino tabletę tol, kol trunka skausmas, ir nedelsiant
kviesti greitąją pagalbą.
Skirma Valiulytė