Čiaudulys, paraudusios akys – tai tik keli alerginės slogos (rinito) požymiai. Nustatyta, kad net 77 proc. sergančiųjų blogai miega, o 46 proc. ir dieną jaučiasi pavargę. Daugelį ši bėda pradeda kamuoti pavasarį. Kaip ištverti žydėjimo metą? Kaip tinkamai gydyti? Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Ieva Bajoriūniene.
Kaip atskirti alerginį rinitą nuo ne alerginio?
Alerginis rinitas (AR) – alerginis nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas – alergenus. AR požymiai – nosies niežulys, čiaudulio priepuoliai, vandeninga sekrecija ir nosies užburkimas. Pradžioje šie simptomai gali priminti paprastą infekcinę slogą, tačiau yra ir skirtumų. AR atsiranda po kontakto su alergenu. AR simptomai gali būti juntami nuolat ar epizodiškai, būti lengvi arba sunkūs. Serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didžiausias sergamumas – tarp 17–45 metų amžiaus. Maži vaikai ir senyvi žmonės AR suserga labai retai.
Alergenų daugybė. Prašome pavardinti juos.
Dažniausi alergenai: namų dulkių erkės; grybeliai, jų sporos; naminių gyvūnų epidermis (katės, šuns, jūrų kiaulytės, triušio ir kt.); maistas; medžių žiedadulkės (beržo, lazdyno, alksnio, ąžuolo ir kt.); žolių žiedadulkės (šunažolės, motiejuko, pašiaušėlio, eraičino, rugių, avižuolės, dirsės ir kt.); piktžolių žiedadulkės (pelyno, varpučio, balandos ir kt.). Vieni jų yra dažni alerginių ligų sukėlėjai, kiti retesni. Pvz., beržinių medžių žiedadulkės – vidutinio ar aukšto alergeniškumo, liepos, pušinių šeimos medžiai – ypač retai sukelia alergines ligas. Atsiranda ir naujų alergenų: pvz., šią ligą gali sukelti nesenai pamėgta namuose laikyti šinšila. Retesniais atvejais alergenais gali būti vaistai
Visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad diagnozė AR užrašoma, kai nerandama tikros ligos priežasties. Prašome pakomentuoti.
Jokiu būdu negalima taip teigti. Yra aiškūs šios ligos diagnostikos kriterijai. Tai – AR simptomai ir jų ryšys su įtariamu alergenu, nosies gleivinės apžiūra ir jai būdingi pakitimai. Be to, visuomet atliekami alerginiai mėginiai įsijautrinimui alergenams nustatyti. Tai alerginiai odos dūrio mėginiai ar kraujo tyrimas, nustatantis specifinius imunoglobulino E klasės antikūnus. Retesniais atvejais prireikia provokacijos mėginio su tam tikru alergenu.
Plačiausiai atliekami informatyvūs ir nesudėtingai atliekami odos dūrio mėginiai, kai ant dilbio vidinio paviršiaus užlašinama įvairių alergenų. Po to plona adata praduriama oda. Ši procedūra nėra skausminga ir nesukelia kraujavimo. Teigiamos reakcijos metu per 15 minučių atsiranda raudona dėmelė, kuri truputį patinsta (kaip įgėlus uodui).
Kaip AR gydomas ir ar išgydomas?
Pirmiausia, kai įmanoma, reikia pašalinti alergeną. Pvz., vengiant kontakto su naminiu gyvūnu, pasibaigus augalų žydėjimo sezonui, AR aprimsta. Aplinkoje vėl atsiradus alergenui, simptomai atsinaujina. Veiksmingiau valdyti ligą leidžia mokymas apie ją. Pacientas turi žinoti, kokie alergenai sukelia simptomus ir kaip jų išvengti. Svarbu žinoti, kad ir nespecifiniai dirgikliai (aktyvus ir pasyvus rūkymas, aplinkos tarša ir kt.) gali sukelti ligos simptomus. Jų taip pat reikia vengti.
Gydymas parenkamas individualiai, įvertinant ligos sunkumą, trukmę. Gali būti vartojami įvairių grupių medikamentai. Gydant alerginį rinitą, pirmos eilės yra antihistamininiai vaistai. Taip pat skiriame gliukokortikosteroidų, kromonų, kraujagysles sutraukiančių ir kvėpavimą pro nosį palengvinančių vaistų (vartojami trumpai).
Vaistai nuo alergijos greitai ir veiksmingai pašalina alergijos simptomus.
Kokias klaidas daro sergantieji alerginiu rinitu?
Pagrindinės klaidos – nepašalinami alergenai ir nespecifiniai provokuojantys veiksniai. Taip pat pavėluotas kreipimasis į medikus, dėl ko uždelsiama gydymo pradžia, ankstyvo ir reguliaraus gydymo principų nesilaikymas, neteisinga vietinio poveikio vaistų vartojimo technika ir pan. Kitos klaidos – alerginis rinitas negydomas sergantiems astma, neįvertinama vaistų veikimo pradžia ir trukmė, šalutiniai poveikiai.
Kokios naujienos, pasaulio tendencijos šioje srityje?
Išskirtinis dėmesys skiriamas specifinei imunoterapijai, kuri palaipsniui keičia organizmo imuninį atsaką ir užtikrina toleranciją alergenams. Ilgalaikis šios terapijos poveikis išlieka ir pasibaigus gydymui. Alergenų specifinę imunoterapiją galima skirti ir vaikams, ir suaugusiesiems.