Tikriausiai visiems žinoma, kad pasaulyje daugiausiai gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos komplikacijos. Visos kitos priežastys, pavyzdžiui, vėžiniai susirgimai, rikiuojasi tik po širdies ir kraujagyslių ligų. Arterinė hipertenzija – tai liga, kuria visame pasaulyje serga daugybė žmonių. Vien senajame žemyne šios ligos paplitimas tarp suaugusių asmenų siekia apie 30 – 40 proc., o kiti duomenys rodo, kad vidutiniškai tik apie pusė pacientų žino apie savo ligą. Deja, tačiau sergamumas arterine hipertenzija tik didėja – nepaisant to, kad žmonės skatinami būti aktyvūs, sveikai maitintis ir rūpintis savo sveikata įvairiapusiškai, arterinė hipertenzija tik „ploja rankomis“ ir džiaugiasi, kad dabartinis daugumos asmenų gyvenimo būdas jos vystymuisi yra labai palankus.
Arterinė hipertenzija yra lėtinė liga, kurios išsivystymui daug įtakos daro kelios veiksnių grupės. Šiuos veiksnius galima suskirstyti į koreguojamus ir nekoreguojamus faktorius. Kuo didesnis skaičius tokių faktorių būdingas vienam žmogui, tuo, tikėtina, arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė tokiam asmeniui yra didesnė. Taigi kokie tie modifikuojami ir nemodifikuojami veiksniai?
Koreguojamiems arba modifikuojamiems veiksniams galime priskirti:
- Fizinį aktyvumą – reguliarus fizinis aktyvumas mažina ligos išsivystymo tikimybę ir progresavimą, o sėslus gyvenimo būdas (hipodinamija), priešingai, reikšmingai didina ligos riziką;
- Mitybos įpročius – arterinės hipertenzijos riziką reikšmingai didina sūrus, riebus, keptas, greitasis, nekokybiškas, mažos maistinės vertės maistas, ypač jei taip maitinamasi nuolatos;
- Žalingus įpročius – rūkymas ir alkoholis sekina širdies raumenį, didina aterosklerozės išsivystymo riziką, kenkia normaliam širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimui;
- Emocinę būklę – išsekimas, nuovargis, nuolatinė nervinė įtampa, nekokybiškas poilsis ir kasdien patiriami sunkumai alina širdies ir kraujagyslių sistemą;
- Antsvorį ir nutukimą – kuo didesnė asmens kūno masė, tuo širdžiai sunkiau tinkamai atlikti savo funkciją.
Nekoreguojamiems veiksniams galime priskirti:
- Paveldimumą – jei arterine hipertenzija ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis serga artimieji, pavyzdžiui, tėvai, tuomet ja susirgti gali ir palikuonys;
- Amžių – didžiausią dalį arterine hipertenzija sergančių pacientų sudaro asmenys nuo 65 metų amžiaus. Vis dėlto liga labai „jaunėja“ ir ji gali būti nustatoma vos 30-40 metų sulaukusiems asmenims. Būtina pabrėžti, kad tam tikrais arterinės hipertenzijos tipais gali sirgti ir vaikai bei paaugliai – ši liga išskiriama į pirminę ir į antrinę arterinę hipertenziją.
Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „slaptąja žudike“ arba „tyliąja žudike“. Ir ne be reikalo – jos simptomai gali nepasireikšti metų metus ar net dešimtmečius, o net ir pasireiškę ligos požymiai gali būti dar gana ilgą laiką ignoruojami. Be to, ligai būdingi gana nespecifiniai požymiai – jei pasireiškia tik rytinis galvos skausmas, retas pacientas susies jį su arterine hipertenzija – greičiau bus nuspręsta, kad tai tik prasto miego pasekmė ir į tai nereikėtų kreipti per daug dėmesio. Tačiau būtent čia daroma lemtinga klaida – arterinės hipertenzijos progresavimas niekuomet nesustoja. Neaptikta liga gali pridaryti daug bėdų, pavyzdžiui, negrįžtamai pakenkti regėjimui, inkstų ar smegenų veiklai – tad kam laukti tokių komplikacijų? Taigi ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į šiuos dažniausiai pasireiškiančius arterinės hipertenzijos simptomus. Tai ypatingai svarbu tiems asmenims, kuriems būdingi prieš tai minėtieji koreguojami ir nekoreguojami rizikos veiksniai:
- Galvos skausmą, ypatingai rytinį, apimantį pakaušį ir sprandą, kuris dienos metu dažniausiai išnyksta, tačiau kitą rytą kartojasi ir vėl;
- Svaigulį ir koordinacijos sutrikimus;
- Spengimą, cypimą ausyse ir klausos sutrikimus;
- Regos sutrikimus – blausų matymą, mirgėjimą akyse ir pan.;
- Dažną šlapinimąsi;
- Kraujavimą iš nosies;
- Skausmą ir diskomfortą krūtinės srityje;
- Girdimą širdies palpitaciją ir jaučiamus širdies dūžius;
- Nervingumą ir mirties baimę;
- Miego sutrikimus ir kitus negalavimus
- Vaistininkė R. Foktienė.
