Kūdikiui svarbu būti savarankiškam, bet reikia atsižvelgti ir į jo raidą.
Pažvelkime, ką sugeba kūdikis pirmaisiais gyvenimo metais?
Konsultuoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė
4 +
Ketvirtą mėnesį kūdikis labai aktyviai siekia žaisliuko. Jei padėsite jį toliau,
nesutriks, apsivers tiek, kiek reikės, ir pasiims. Maždaug šiuo metu vaikutis
jau mokosi būti savarankiškas: prilaiko buteliuką, bando pats paimti krūtį,
duonytės gabaliuką dedasi į burnytę.
6 +
Šešių mėnesių dažnai jau moka savarankiškai pavalgyti. Vadinasi, mamai prasideda
nuolatinio valymo, veiduko plovimo periodas. Mažiukas pats „prisisega" prie
krūtinės arba įsikiša buteliuką į burnytę. Gali abiejose rankytėse laikyti po
žaisliuką ir įdėmiai apžiūrinėti tai vieną, tai kitą, nė vieno nepaleisdamas.
Pasibaigus pirmajam pusmečiui kūdikis jau moka žaisti abiem rankytėmis. Gali į
abi rankytes paimti kubelius, barškučius, samčius ir daužydamas vieną į kitą
gėrėtis. Jau moka paduoti, paimti daiktą. Jei paprašysite paduoti barškutį –
paduos, jei paprašysite paimti – paims.
7 +
Maždaug septintą aštuntą mėnesį ima formuotis pincetinis griebimas (iki galo
turi susiformuoti iki 11 mėnesių). Vadinasi, nykščiu ir smiliumi gali rankioti
blusos dydžio smulkmes. Moka žaisti dviem skirtingais žaislais abiejose rankose.
9 +
Devynių mėnesių jau gali žaisti kamuoliuku: jį mesti ir gaudyti. Jau galima
išmokyti gerti iš puodelio – laikyti jį už ąselės ir neapsipilti. Šis įgūdis
turėtų būti išugdytas iki 15 mėnesių. Ar seksis gerti iš puodelio, priklauso nuo
kiekvieno kūdikio ir, aišku, tėvų pastangų.
10 +
Apie dešimtą mėnesį kūdikis pradeda žaisti dar vieną žaidimą: išmoksta įdėti
mažesnį daiktą į didesnį, pavyzdžiui, riešutą į puodelį. Šis įgūdis susiformuoja
maždaug iki 13 mėnesių. Maždaug nuo 9 iki 12 mėnesių vaikutis labai mėgsta
mėgdžioti tėvus. Kartais juokingai atrodo, kai mažas pyplys susikaupęs plauna
grindis. Tai metas, kai jis labai nori padėti tėveliams.
Savarankiškas ir saugus
2 patarimai
1. Po namus ropinėjantis kūdikis gali nuryti kokią nors žaislo detalę. Todėl
labai svarbu, kad jie būtų saugūs. Būtinai pasidomėkite, ar tinka iki trejų metų,
mat iki to laiko vaikutis juos ragaus. Tiesa, dažniausiai į burnytę žaisliukus
vaikučiai įsideda pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais, bet atsarga gėdos
nedaro. Šis metas gana sunkus mamai, kuri nuolat privalo stebėti, ar pypliukas
nenugvelbė ir neprarijo kokio nors daikto. Todėl pasirūpinkite, kad apatinėse
lentynose ir įvairiose pakampėse, kurias ropojantis skanautojas gali pasiekti,
nebūtų smulkių detalių, aštrių ir pavojingų daiktų. Nepamirškite saugiai laikyti
valiklių. Vis dar pasitaiko mažylių, kurie išsidegina burnytės gleivinę,
pavyzdžiui, tualeto valikliais, mat susivilioja spalvotais, gražiais dangteliais.
2. Pasitaiko, kad mažylis nugvelbia gabalėlį šuns maisto ir labai greitai nuryja.
Paprastai mamos labai išsigąsta, tačiau mažas sauso maisto gabalėlis vaikučio
sveikatai nekenkia. Ateityje geriau gyvūno ėdalą padėti taip, kad kūdikis
nepasiektų. Vaikučiai dažniau nei šuns maisto paragauja vaistų, mat jie dažnai
spalvoti, gražūs, traukia akį. O paprastai dar mato, kaip juos geria mama ar
močiutė. Mažiesiems labai patinka prakrapštyti pakuotę, o tada, jei padengtos
saldžiu apvalkalėliu, gali suvalgyti tiek tablečių, kiek yra. Kai kurie vaistai
nusėda į organizmo riebalinį sluoksnį ir medikams nėra paprasta juos išplauti.
Brangesnių vaistų dangteliai yra užsukti taip, kad mažylis nesugeba atsukti,
tačiau ir tokius geriau laikyti vaikui nepasiekiamoje vietoje. Vaiko organizmas
turi tam tikrą apsaugą, mat jei patenka skrandžiui nepažįstama medžiaga, labai
lengvai ir greitai ją išvemia. Tačiau jei prisiryja vaistų, ne visada tai padeda.
Taip pat pasidomėkite, ar namuose augančios gėlės nėra nuodingos, mat neretai ir
jų paragauja.