Net ir pats sveikiausias, pačios rūpestingiausios mamytės kūdikis verkia.
Kaip jam padėti?
Pirmų mėnesių kūdikis
Nustatyta, kad pirmą pusmetį kūdikis verkia maždaug apie dvi valandas per parą,
vienas šiek tiek daugiau, kitas mažiau. Verksmo priežasčių yra labai daug,
nemažai jų priklauso nuo kūdikio amžiaus.
Naujagimio verksmas tėveliams kelia nerimą, nors tokiam mažučiui dažnai verkti
yra nieko keista. Mat jis negali savimi pasirūpinti, turi prašyti pagalbos.
Verksmas – tai kone vienintelis būdas pranešti, kad nori bendrauti, yra neramu,
trokšta švelnumo ir, žinoma, išreikšti savo fiziologinius poreikius. Laimei,
kūdikio verksmas dažniausiai kinta pagal jo poreikius ir jau pirmas gyvenimo
savaites neretai galima suprasti, kodėl verkia, ir greičiau padėti. Žinoma, net
ir po kurio laiko jums kils klausimų, kodėl jis verkia, kas negerai. Kartais bus
nelengva nuraminti kūdikį, ypač jei pirmomis savaitėmis sunkai sekasi „atrasti”
savo miego ir valgymo ritmą, pervargsta. Netikėkite pasakymu, kad imdama ant
rankų kūdikėlį išlepinsite. Naujagimio ir 2-3 mėn. amžiaus kūdikio „sugadinti”
neįmanoma. Priešingai, pirmų mėnesių kūdikis turėtų suprasti, kad šis pasaulis
yra saugus, juo pasitikėti, galėtų įsitikinti, kad tėveliai atsiras šalia, kai
tik prireiks.
Pagalba
Prieikite prie verkiančio kūdikio, paimkite ant rankų ir bandykite suprasti, ko
nori.
1. Pirmiausia patikrinkite, ar nereikia pakeisti sauskelnių.
2. Jei trumpi ir ritmiški verksmo protrūkiai virto nuolatiniu verksmu, gali būti,
kad kūdikis praalko. Pasiūlykite atsigerti pienuko ar mišinuko.
3. Jei pratęs čiulpti čiulptuką, įkiškite jį į burnytę arba žmogutį tiesiog
pakalbinkite.
4. Kūdikis kniurksi, muistosi? Turbūt kūnelį spaudžia drabužėlių raukšlelė.
Švelniai paglostykite nugarytę, rankytes, kojytes ir vaikutį vėl paguldykite.
5. Jei mažutis ilgai buvo budrus, jo vokai paburkę, paraudę, jis verkia, galbūt
pavargo. Padėkite užmigti: pritemdykite šviesą ir lėtai pasūpuokite.
6. Daugeliui kūdikių patinka maudytis. Vandenyje jie atpalaiduoja, nurimsta,
geriau miega. Išbandykite.
Pažiūrėkite, ar kūdikiui nėra per
karšta, per šalta. Patalpos temperatūra turėtų būti ne didesnė kaip apie
20-23oC, o kūdikio kūno temperatūra – 37oC. Jei nesiseka nuraminti, pamatuokite
temperatūrą.
Pilvuko diegliai
Nors medikai sako, kad diegliai pradeda varginti maždaug nuo 28-os kūdikio
gyvenimo savaitės, skausmas gali prasidėti gerokai anksčiau, 3-5-ą savaitę.
Verksmas dėl pilvuko dieglių dažnai būna čaižesnis ir sunkiau numaldomas nei
įprastai, prasidedantis vos ne pagal grafiką, maždaug tuo pačiu laiku, dažniau
vėlyvą popietę arba vakare. Tačiau kartais kyla bet kada. Verkdamas kūdikis
raivosi, riečia kojytes prie pilvuko, jo veidukas išrausta, atrodo susikrimtęs.
Dieglių priežasčių yra daug. Linkstama manyti, kad dažniausia jų – maistui
virškinti reikiamų fermentų stoka. Įtakos turi ir tai, ar vaikelis taisyklingai
apžioja spenelį (žinduką), ar skubėdamas pasisotinti nepriryja oro, ar
neužkietėjo viduriukai, kokį maistą valgo mama. Diegliai gali kilti dėl vaikučio
neurologinių bei chirurginių bėdų.
Pagalba
Išbandykite dieglius nuraminti padedančius būdus, bent vienas jų tikriausiai
padės.
1.Panešiokite kūdikio pilvuką priglaudusi prie savęs, pasūpuokite. Pabandykite
panešioti paguldžiusi ant savo rankos dilbio taip, kad pilvuką spaustų jūsų
delnas. Galite kniūpsčią paguldyti sau ant kelių ir nestipriai pasūpuoti aukštyn
ir žemyn (vaikutis neturi būti ką tik pažindytas). Kartais padeda kūdikio
nešiojimas, sulenkus jo keliukus prie pilvuko.
2. Dažniau ir po mažiau duokite pienuko.
3. Švelniai pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi.
4.Venkite valgyti pilvuko pūtimą skatinančių maisto produktų (kopūstų, vynuogių,
pupų, žirnių ir kt.).
5. Įjunkite ramią, lėtą muziką.
6. Pakeiskite aplinką, išneškite kūdikį į kitą kambarį arba aprenkite ir
išeikite su juo į lauką pasivaikščioti atokiau žmonių bei automobilių. Galbūt jį
sudomins švelnus vėjelis, medžių šakos ir šešėliai (stenkitės, kad saulė
nešviestų tiesiai į akutes). Kai kuriems kūdikiams padeda greitas vežiojimas
vežimėlyje arba važinėjimas automobiliu.
7. Duokite atsigerti specialiai kūdikiams skirtos arbatėlės su pankoliais arba
pilvuko pūtimą mažinančių vaistų, bet tik pasitarusi su pediatru ar šeimos
gydytoja.
Jei kūdikis jau ragauja košyčių,
pilvuko diegliai gali pranešti apie alergiją kuriam nors produktui. Pasitarkite
su gydytoju.
Išberta odelė
Kūdikis, kurio odelė išberta, gali verkti dėl niežulio, kurį sukėlė jos
priežiūrai naudojama kosmetika, skalbikliai, prakaitas. Užpakaliuką gali paberti
nuo šlapimo ir išmatų, kai jos blogai nuplaunamos, kai retai keičiami vystyklai
ar sauskelnės, kai tualetui nuolat naudojamos servetėlės, o ne vanduo. Išberti
gali ir nuo netinkamo mišinuko ar mamos pienuko, jei ji valgė vaikučio organizmą
įjautrinančio maisto.
Pagalba
Jei imsitės tinkamų pagalbos priemonių ir pašalinsite priežastį, per kelias
dienas bėrimas išnyks.
1. Sauskelnes keiskite kas 3-4 val. (naujagimio dažniau). Vaikučio higienai
naudokite specialiai kūdikiams skirtas priemones, venkite labai kvapių ir
spalvingų. Kiekvienąkart, kai pasituština, kruopščiai nuplaukite užpakaliuką ir
gerai nusausinkite, leiskite odelei pakvėpuoti.
2. Tinkamai maitinkitės, o jei kūdikį maitinate mišinuku, pasitarkite su
gydytoju. Galbūt jis patars kitą.
3. Jei bėrimas trunka ilgiau kaip tris dienas, plinta arba atsirado pūslelių,
pakilo kūno temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Vyresnis kūdikis
Nuo maždaug pusės metukų kūdikis geriau suvokia aplinką ir daugiau bendrauja. O
jūs greičiau suprantate kūdikio poreikius. Tokio amžiau kūdikis gali pravirkti
iš nuobodulio ar baimės, nerimaudamas ar nusivylęs, kad nepasiekia norimo daikto.
O gal vargina dantukų dygimo skausmas, liga?
1. Paduokite vaikučiui įdomų žaisliuką, pažaiskite kartu. Padainuokite dainelę
ar pasekite pasakaitę.
2. Jei namuose yra svečių arba pati su vaikučiu esate svetimoje aplinkoje, jam
galbūt nejauku, jaučia baimę. Jos neignoruokite, nes kūdikis gali tapti neramus.
Priglauskite pravirkusį, pasakykite keletą švelnių žodelių, kurie padės
nusiraminti. Vykdama į svečius nepamirškite mėgstamo vaikučio žaisliuko.
3. Jei nutarėte kūdikį palikti auklės ar močiutės priežiūrai, ilgai neužtrukite.
Vaikui reikia laiko prie kito žmogaus priprasti. Kai taip nutiks, savo išvykimo
laiką galėsite pamažu ilginti. Kiekvienąkart grįžusi namo nedelsdama su kūdikiu
pabendraukite.
4. Šliaužioti ir ropoti pradėjęs vaikutis labai nusivils ir pradės verkti, jei
negalės pasiekti norimo daikto. Tegul jis juda, ima, ką nori, tačiau stenkitės,
kad pakeliui neaptiktų dūžtančių, aštrių ir kitokių pavojingų daiktų. Jei
kūdikis užsimano to, ko negalima, sudominkite kokiu nors žaislu.
5. Jei vaikutis zirzia, pirštukus kiša į burnytę, seilėjasi ir blogai miega, ko
gero, dygsta dantukai. Žvilgtelėkite į burnytę, ar neparaudusios ir nepatinusios
dantenos. Duokite atvėsintą kramtuką. Galite švelniai pamasažuoti dantenas,
patepti specialu tepaliuku.
6. Išbandykite vaikjuostę. Prigludęs prie mamos, kūdikis jaučiasi saugus, gali
stebėti aplinką, o jūs – šį bei tą nuveikt, nes rankos laisvos.
Jei vaikučiui pakilo temperatūra,
prarado apetitą, vemia, sunkiai kvėpuoja, tikėtina, kad į jo organizmą pateko
užkratas. Praneškite gydytojui, nes mažas vaikutis labai greitai įsiserga.
Tai svarbu!
* Jei kūdikio verksmas kitoks nei įprastai ir yra požymių, kad serga, nedelsdama
skambinkite gydytojui.
* Net ir netekusi kantrybės kūdikio niekada nepurtykite, galite sukrėsti
smegenis.