Kaip padėti sau nuvyti vėžį?

Populiarioje literatūroje yra gausybė rekomendacijų, ką turėtume valgyti, kad
išvengtume šios grėsmingos ligos. Ir labai nelengva tarp jų susigaudyti…

Konsultavo gydytoja dietologė Edita Gavelienė

Kiekviena esame daugybę kartų skaičiusi, girdėjusi: suvalgykime kasdien ar
stiklinę spanguolių, ar dvi saujas mėlynių, ar avokadą, išgerkime ar penkis
puodelius žalios arbatos, ar stiklinę burokėlių sulčių (ir taip toliau…), ir
rizika susirgti vienokiu ar kitokiu vėžiu sumažės tiek ir tiek kartų, tiek ir
tiek procentų… Bent pusdienį panaršius internete, ieškant maisto produktų,
kurie arba saugo nuo vėžio arba didina jo grėsmę, abu šie sąrašai tampa tokie
ilgi… Pamačius tokią gausybę perspėjančių pranešimų belieka pasijusti
priblokštoms ir susipainiojusioms – ką daryti?

Šiek tiek pakeisi valgiaraštį ir įvyks stebuklas?

Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, įvairiausi teiginiai apie vienokį
ar kitokį maisto produktą, saugantį nuo vėžio, yra be galo populiarūs, greitai
žmonių įsimenami ir netgi noriai taikomi. Kodėl? „Ogi todėl, kad labai paprasta
įtraukti į savo valgiaraštį ar, atvirkščiai, iš jo „išmesti" kokį vienos rūšies
maistą ir įsivaizduoti, kad įvyks stebuklas – sunkios ligos bus galima
nesibaiminti. Tačiau iš tiesų nė vienas konkretus produktas nepadeda vėžio
išvengti! Mokslas yra nustatęs, kad tam tikros maistinės medžiagos turi ryšį su
šalia liga – ir tiek. Žinoma, yra maisto produktų, kuriuose daugiau biologiškai
aktyvių komponentų, turinčių reikšmės vėžio prevencijai. Tačiau pasakyti, kad
tas, kas valgys tokių produktų daug daug daug, vėžiu tikrai nesusirgs – negalima…
Mokslininkai, kurie dirba mitybos srityje tirdami vėžio prevenciją, ragina
valgyti… laikantis sveikos mitybos principų. Labai paprasta! Netgi pernelyg –
todėl mums sunku tuo patikėti, todėl norisi rasti ypatingą ir „labai gerą"
produktą, jį sąžiningai valgyti ir daugiau nesukti galvos. Deja…" – sako
gydytoja dietologė.

Kas tas vėžys?

Vėžys – tai dėl daugybės nežinomų priežasčių atsiradę susirgimai. Visus juos
vienija nevaldomas pakitusių ląstelių dauginimasis.

Kiekvieną valandą mūsų organizme atsiranda maždaug 6 milijardai naujų ląstelių,
dalis iš jų būna pakitusių. Kuo daugiau neigiamų veiksnių veikia organizmą, tuo
labiau tikėtina, kad tokių ląstelių dauginimosi negalėsime kontroliuoti.
Kiekvienas mūsų turime tam tikras atsparumo ribas (savo pasipriešinimo
mechanizmą). Šis mechanizmas – galingas, bet – ne beribis. Imuninė sistema turi
nedelsdama reaguoti į pakitusių ląstelių atsiradimą ir jas nukenksminti. Mityba,
savo ruožtu, gali ir stabdyti ligos atsiradimą bei vystymąsi, nukenksmindama
kancerogenų poveikį. Taigi, nors tikrai veiksmingo „priešvėžinio" maisto
mokslininkams ir nepavyko aptikti, tačiau patiekalai, kuriuos kasdien valgome,
gali mums padėti.

Mūsų valgiaraštyje turi būti maisto skaidulų. Jos mažina kai kurių
rūšių vėžio (pvz., storosios žarnos) riziką, nes pašalina iš organizmo žalingus
kancerogenus. Pamenate – sveikos mitybos pagrindą sudaro grūdinės kultūros, o
jose gausu maisto skaidulų. Kuo mažiau apdoroti grūdai – tuo geriau, taigi
dažniau rinkitės rupaus malimo duonos gaminius, kruopas. Daug maisto skaidulų
taip pat yra daržovėse ir vaisiuose.

Valgyk maistą, kuriame yra antioksidantų. Antioksidantų yra pačių
įvairiausių, tačiau svarbiausi – vitaminai A, C, E ir mikroelementas selenas.
Manoma, kad jie ne tik apsaugo ląsteles nuo žalos, kurią daro laisvieji
radikalai, bet ir stiprina imuninę sistemą bei gynybines jos galias.

Vitamino A yra riebioje žuvyje, žuvų taukuose. Iliustr. Vitaminu A
organizme virsta beta karotenas, kurio daug yra tamsiai žaliuose ir intensyviai
geltonuose vaisiuose ir daržovėse: morkose, špinatuose, raudonosiose paprikose,
moliūguose, brokoliuose, pomidoruose, abrikosuose, persikuose, saldžiosiose
bulvėse. Tiesą sakant, šiek tiek beta karoteno turi visi vaisiai ir daržovės…

Vitamino C gausus maistas – vaisiai, uogos – stiprina imunitetą, gina
organizmą, stabdo pačių populiariausių kancerogenų, kurie organizme susidaro iš
nitratų, poveikį. Yra citrusiniuose vaisiuose, Briuselio kopūstuose, špinatuose,
paprikose, saldžiosiose bulvėse.

Svarbus ir vitaminas E. Jo gausu nerafinuotuose aliejuose, riešutuose,
daigintuose grūduose. Gaminant maistą vitaminas E paprastai išlieka. Tačiau jį
naikina šviesa ir deguonis: tad pirkti aliejų geriausia skardinėse ar tamsiuose
buteliuose.

Seleno yra riešutuose, žuvyje, kiaušiniuose, saulėgrąžose, grybuose.

Kodėl daržovės – nepakeičiamos

Sveikos mitybos specialistai vienu balsu tvirtina, kad turime valgyti spalvingų
vaisių ir daržovių. Juose ne tik daug maisto skaidulų bei vitaminų, mineralinių
medžiagų, bet ir keletas šimtų su ligomis kovojančių unikalių fitocheminių
medžiagų (fitoncidų). Daugelis jų taip pat yra antioksidantai ir mažina vėžio
atsiradimo riziką. Deja, šios maisto medžiagos dar nepakankamai ištirtos, ir net
ne visos žinomos. Gal todėl joms paprastai ir priskiriami nuopelnai, garbinant
vieno ar kito produkto stebuklingą poveikį sveikatai.

Daržovė. Kuo vertinga

* Pomidorai

Juose esantis ir juos raudonai nudažantis likopenas saugo nuo grėsmės susirgti
virškinimo sistemos, prostatos vėžiu. Beje, jis atsparus temperatūrai ir
nepraranda savo savybių ruošiant maistą, ir tuomet netgi geriau pasisavinamas.
Šiek tiek likopeno yra ir abrikosuose, melionuose.

* Brokoliai

Dėl juose esančio sulforafano pripažįstami itin vertinga daržove. O ir vitamino
C 100 g brokolių yra visa rekomenduojama paros norma. Ir kituose jų
giminaičiuose – baltagūžiuose, raudongūžiuose, žiediniuose, Briuselio kopūstuose
daug biologiškai aktyvių medžiagų. Manoma, kad kopūstai gali apsaugoti nuo
skrandžio ir krūties vėžio. Vien kopūstuose yra per 200 įvairių fitocheminių
medžiagų.

* Svogūnai

Juose esantis kvarcetinas – reta veiklioji medžiaga, kuri ne tik malšina
uždegimus, naikina bakterijas, bet ir mažina kancerogenų veikimą. Daugybė
veiksmingų medžiagų (daugiau kaip 400!) aptikta ir česnako skiltelėje.

* Špinatai

Juose yra liuteino – manoma, kad šis antioksidantas saugo nuo ligų, kurias
sukelia suaktyvėję laisvieji radikalai. Liuteino yra ir kitose tamsiai žaliose
lapinėse daržovėse.

! Daugiausia naudos sveikatai fitocheminės medžiagos suteikia gaunamos su
daržovėmis ir vaisiais ar kitu augaliniu maistu, o ne nurijamos kaip maisto
papildų piliulės.

20 maisto produktų-čempionų kovoje su vėžiu:

– alyvų aliejus (šalto spaudimo),
– apelsinai,
– braškės,
– braziliški riešutai,
– brokoliai,
– Briuselio kopūstai,
– česnakas,
– kiviai,
– kopūstai,
– lašiša,
– mangai,
– morkos,
– pomidorai,
– raudona ir oranžinė paprika,
– rėžiukas,
– rupių miltų duona,
– saldžiosios bulvės, saulėgrąžos, svogūnai, špinatai.

! Daug efektyviau valgyti visų vertingų produktų, o ne išsirinkti vieną „numylėtinį".

Blogi ne produktai, bet valgymo įpročiai…

Anot vėžį tyrinėjančių mokslininkų, kai kuris nors produktas siejamas su vėžio
grėsme, kaltas nebūtinai jis. Manoma, kad tikra vėžio rizika kyla ne dėl mažyčių
kiekių specifinių chemikalų, esančių maiste, bet dėl to, kaip ir kiek jo valgome.
Kuo daugiau suvalgysi, tuo didesni kiekiai kaupsis organizme ir gal būt sukels
ligą.

Tikrai verta atsisakyti kai kurių mitybos įpročių:

* Nepiktnaudžiauti apskrudusiais, juo labiau pridegusiais mėsos patiekalais,
nes juose susidaro vėžį sukeliančių medžiagų.

* Mažiau valgyti perdirbtos mėsos: dešrų, rūkytų, sūdytų gaminių. Į
tokius produktus dedama nitratų ir konservantų. Dideli šių medžiagų kiekiai
kenkia sveikatai. Rūkant mėsos gaminius taip pat atsiranda toksiškų medžiagų. O
druska siejama su padidėjusia skrandžio vėžio rizika ir ją taip pat reikėtų
riboti.

* Vengti riebaus maisto. Didelis riebalų kiekis skatina krūties ir
storosios žarnos vėžio vystymąsi Itin pavojingi perkaitinti riebalai – tie,
kuriuose maistas buvo kepamas arba iš naujo šildomas. Ir niekuomet nekaitinkite
aliejaus antrą kartą..Maistą sveikiau gaminti žemesnėje temperatūroje, virti,
garinti, troškinti ar kepti orkaitėje. Be to, riebus maistas – tiesus kelias į
nutukimą, kuris taip pat yra kelių vėžio rūšių rizikos faktorius.

* Ypač vengti maisto, kuriame yra transriebalų rūgščių, kurios gali skatinti
vėžio atsiradimą.
Jos susidaro kietinant aliejų ir gaminant margariną, kurio
vėliau dedama į įvairius konditerijos gaminius.

* Riboti alkoholio vartojimą. Jis didina riziką sirgti burnos, ryklės,
gerklės, kepenų, žarnyno vėžiu
. Didesnę riziką jis kelia dar ir rūkantiems
žmonėms.

* Dirbtiniai saldikliai bei kiti maisto priedai taip pat ne visada lydimi
geros šlovės ir kaltinami dėl vėžio grėsmės. Iš tiesų, labai didelė maisto
priedų koncentracija gali pakenkti sveikatai. Tačiau į produktus jų dedami labai
maži ir tiksliai nustatyti kiekiai, kurie neviršijami, nes kontrolė tikrai yra
griežta. Lygiai taip pat įtartinai gali atrodyti ir kenksmingos cheminės
medžiagos, besikaupiančias daržovėse, vaisiuose ir galinčios turėti įtakos mūsų
sveikatai. Tačiau tam ir sukurtos įstaigos, kurios tikrina maistą ir pripažįsta
jį saugiu (arba ne).

3 sveikos mitybos taisyklės:

– Riebalai turi suteikti iki 30 proc. bendro paros kalorijų kiekio.
– Valgykite laikydamiesi režimo, bet… su saiku.
– Galvokite apie tai, ką dedate į burną!

ir… 1 patarlė

Anglakalbės šalys turi gerą patarlę, kuri išversta skamba taip: suvalgysi obuolį
per dieną – galėsi vyti šalin visus gydytojus.
Dabar mitybos specialistai siūlo ją perfrazuoti: 5 – 9 obuoliai per dieną
padės šalin nuvyti vėžį.

ŽODYNĖLIS

Laisvieji radikalai – aktyvios cheminės medžiagos, galinčios pažeisti
gyvos ląstelės struktūrą. Jie normaliai susidaro kiekvienoje ląstelėje energijos
gamybos procesų metu. Tačiau jų perteklius sudaro sąlygas vystytis įvairioms
ligoms, taip pat ir vėžiui.

Antioksidantai – kai kurie vitaminai, mineralinės medžiagos, fermentai,
kurie nukenksmina laisvuosius radikalus.

Kancerogenai – medžiagos arba veiksniai, kurie sukelia vėžį arba jo
vystymąsi. Teigiama, kad yra daugiau nei 1000 tokių medžiagų, tačiau tik 70 iš
jų kancerogeniškumas žmogui įrodytas…

Fitocheminės medžiagos (fitoncidai) – su augaliniu maistu gaunamos
įvairiausios veikliosios medžiagos, kurių kiekiai labai maži, bet jos gali
mažinti ligų atsiradimo riziką.

Svarbiausi organizmo gynėjai

Dabar mokslo duomenys teigia, kad valgydami augalinius produktus galime išvengti
nuo 20 iki 50 proc. vėžinių ligų.