Pirmomis savaitėmis po gimdymo mama kartais būna tarsi nesvarumo būklės.
Bemiegės naktys neretai trunka metus ir ilgiau. Kaip pagerinti mažylio miegą ir
palengvinti mamos gyvenimą, kaip atrasti darną ir pajusti motinystės palaimą?
Kur migdyti kūdikį? Ar nuo pirmų gyvenimo dienų reikia lovelės?
Nuo pirmų gyvenimo dienų kūdikis turi pajusti, kad turi savo vietą – lovytę.
Noriu priminti, kad kambarį, kuriame jis migdomas, reikia dažnai ir švariai
valyti, vėdinti, nuo lovytės kietosios dalies nušluostyti dulkes, o čiužinuką
išpurtyti, išsiurbti.
Aišku, mamytei labai patogu, kai kūdikis miega šalia. Jis jaučia mamos kvapą,
ramų jos kvėpavimą, todėl ir jam ramiau. Be to, niekada nesušąla, prigludusiam
prie mamos šilta. Ir krūtis visada šalia, tad kai tik praalksta, pavalgo. Patogu
ir mamai: nereikia keltis iš lovos žindyti, ji tai padaro snausdama. Jei mama
nėra asociali, vartojanti svaigalus, jei negiliai miega ir miegodama nesiblaško,
daugelis medikų nieko blogo neįžvelgia, kad vaikelis guli prie šono. Tačiau kas
kelerius metus vis išgirstame apie nelaimę. Antai ir šių metų birželį jauna mama
atsibudusi ryte šalia savęs rado nekvėpuojančią dviejų mėnesių dukrytę… Ši
Aukštaitijos kaime gyvenanti šeima yra socialinės rizikos, tačiau nelaimė gali
nutikti ir kiečiau įmigusiai, pavargusiai mamai. Tad kūdikiui miegant tėvelių
lovoje rizika uždusti išlieka. Tačiau kur migdyti kūdikį, šeima apsisprendžia
pati. Juk yra mamų, kurios prabunda kūdikiui krustelėjus ir neišsimiega, todėl
migdo lovelėje. Kartais kūdikis ramiai miega tik kartu su tėveliais. Bet aš
tėveliams patarčiau kūdikio lovelę nuleistu kraštu pastatyti šalia savo lovos.
Tada mamai nesunku atsikelti naktį ir jį pamaitinti, pervystyti. Pažiūrėti, kaip
jaučiasi vyresnis kūdikis, gali atsikelti tėtis, kad mama galėtų pamiegoti. Bent
jau kas antrą naktį.
Ar vaikelį supti? Nemažai močiučių tvirtina, kad vaikelis pripras būti
supamas, išleps ir „nenulips" nuo rankų.
Manau, kad kūdikį reikia supti, nes taip stiprinamas vestibulinis aparatas.
Vėliau vaikelis geriau ištveria važiavimą mašina, skrydžius lėktuvu, jo nepykina.
Antra vertus, supimas raminamai veikia ne tik kūdikį, bet ir mamą. Ar supti
nešiojant ant rankų, ar vežimėlyje, pasirenka mama ir tėtis. Beje, jam kartais
greičiau pasiseka užmigdyti, nes kūdikis, nors ir mažas, jaučia, kad su tėčiu
nelabai pasiginčysi, todėl būna ramesnis. Prie supimo iš tiesų priprantama, bet
kai vaikelis paauga, šį įprotį galima pakeisti kitu ritualu, pavyzdžiui,
pasakėle, kaskart supant vis trumpiau.
Ar prieš miegą tikrai reikia ritualų?
Net jei mama dainuoja dar pilvelyje gyvenančiam vaikeliui, jis girdi jos balsą,
prie jo pripranta. Tad dainuoti patartina nuo pirmų kūdikio gyvenimo dienų, ypač
vakare, kai vaikelis neramesnis. Tai lopšinės metas. Niūniuodama, dainuodama
mama pripratina vaiką prie migdymo ritualo, kuris jį veikia raminamai, todėl
greičiau užmiega. Lopšinės, pasakėlės, bučinukai taps intymiomis, mamą ir
vaikutį suartinančiomis akimirkomis, maloniu bendravimo būdu, padedančiu
moteriai tapti mama.
Ar kambaryje palikti degančią šviesą?
Pirmų mėnesių kūdikiui ir net vyresniam tai visai nesvarbu, nes gali užmigti ir
tamsiame, ir šviesiame kambaryje. Šviesa svarbesnė pačiai mamai, nes nejungdama
stipriai šviečiančios lempos mažiau išsibudina. Mažyliui silpnos švieselės gali
prireikti antrais ar trečiais gyvenimo metais, jei yra jautrus ir po vakarinės
pasakos nenori pasilikti vienas, bijo.
Kodėl naktį kūdikis blogai miega, dažnai prabunda? Ar vien dėl to, kad
praalksta?
Pirmais mėnesiais mamytė kūdikį turi pamaitinti dažniau – du tris kartus per
naktį. Jei jis sveikas, nevargina diegliukai, pavalgęs turėtų vėl užmigti. Kai
kurios mamos džiaugiasi, kad kūdikis išmiega visą naktį, neprašo valgyti, bet
jos turbūt pamiršta, kad naktinis žindymas turi didelį pliusą: skatina pieno
gamybą.
Antrą pusmetį kūdikis naktį jau galėtų neprabusti ir saldžiai miegoti, nes gauna
tiršto maisto. Tačiau nors kartą vis tiek patarčiau jį pamaitinti, kad krūtyse
kuo ilgiau gamintųsi pienuko ir vaikelis galėtų ilgiau juo džiaugtis, augti
sveikas. Jei antrą pusmetį kūdikis dažnai prabudinėja, tai yra ne valgymo, o
bendravimo poreikis. Mažylį reikėtų atpratinti nuo dažno valgymo naktį ir vietoj
pienuko pasiūlyti atsigerti vandenuko, geriau iš puoduko su „snapeliu". Žinoma,
girdydama iš puoduko mama pati labiau išsibudintų, todėl į pagalbą turėtų ateiti
tėtis: paduoti kūdikiui vandenuko, paglostyti, pakeisti sauskelnes.
Ką daryti, jei kūdikis naktį blogai miega, verkia?
Kartais tėveliai guodžiasi, kad naktimis kūdikis nuolat verkia. Jų prašau
pažiūrėti į laikrodį, kiek laiko, nes kartais verksmo laikas prailgsta, todėl
susidaro klaidingas įspūdis. Naktį kūdikis gali verkti iki 10 minučių, žinoma,
jei nieko neskauda. Tačiau reta mama ar tėtis tiek ištveria. Jei mažutėlis
kūdikis verkia ir mama žino, kad yra alkanas, prie jo reikia atsikelti greitai.
Bet jei jau dvejų metų – ir tik trumpai suverkia, keltis nereikia, nes neretai
net neatsibunda, verkia per miegus. Bet prabudusį reikia paguosti, nusiraminti,
nes vaikui reikia saugumo.
Reikėtų pasidomėti, ar vaikučiui ne per karšta, ne per šalta. Dažniausiai mūsų
kambariuose būna per šilta ir per sausa. Be to, labai svarbu, ką kūdikis veikė
prieš miegą, ar buvo tėveliai buvo išėję su juo pasivaikščioti, ar žiūrėjo
televizorių. Kai šis įjungtas, vaikelis visas reklamas pasižiūri, nes atkreipia
į jas dėmesį. Tai dirgina jautrią vaikučio nervų sistemą. Neretai iš darbo
grįžęs tėvelis mažylį pažadina, pamėto, o stiprios emocijos ir aktyvūs žaidimai
vaiką vakare išblaško, jis pervargsta, todėl blogai miega. Jei vaikučiui nieko
neskauda, nevargina diegliukai, yra sveikas, o miegui aplinka tinka, bet vis
tiek nesiliauja ilgai verkęs, sunku numaldyti, reikėtų pasitarti su gydytoju
neurologu. Sveikas vaikelis susapnavęs ką nors nemalonaus, ilgai neverkia.
Ką daryti, kai kūdikis supainioja dieną su naktimi?
„Atpainioti". Tam reikia šeimos pastangų ir laiko, per vieną dieną nepasiseks.
Kūdikiui greičiau užmigti ir geriau miegoti padeda vakarinės maudynės. Dieną
reikėtų stengtis su vaiku daugiau pažaisti, pabendrauti, dažniau išvežti į lauką.
Dieną su naktimi dažniausiai supainioja pirmų savaičių kūdikiai. Vyresni dieną
pavargsta, todėl geriau miega. Tačiau sulaukus pirmųjų dantukų naktys dažnai vėl
tampa neramios.
Kokio amžiaus vaikas jau gali keliauti į savo kambarį ir vienas miegoti?
Kada mažylį iškraustyti į kitą kambarį, sprendžia šeima. Galima jau antrais
gyvenimo metais ar net anksčiau, jei mama laukiasi antro vaikelio. Kad naktį
vyresnėlio nepažadintų verkiantis brolis ar sesė, dar iki gimdymo patartina
pripratinti prie miego vienumoje. Juolab kad dabar yra elektroninių auklių,
kurios vos vaikeliui pravirkus apie tai praneša. Prie verkiančio vaikučio reikia
prieiti, paglostyti ir nuraminti, kad pasijaustų saugus ir greičiau užmigtų.
Taip pamažu supras, kad mama niekur nedingo, ji visada šalia ir tuoj ateis.
Vaiko amžius ir miego trukmė
Miego trukmė Valandos per parą
Naujagimis 16-20 val.
Kūdikis 14-15 val.
1-3 m. mažylis 12 val.
3-6 m. vaikas 11-12 val.
Pastaba. Miego poreikis yra nevienodas, todėl vaikas gali miegoti šiek
tiek daugiau ar mažiau.
Mamos patirtis
Pasakoja Lina Ripinskienė, 7 m. Aivaro, 5 m. Rugilės ir 10 mėn. Lukrecijos mama
„Nors yra posakis: „Miega kaip kūdikis, tačiau visos mažus vaikus auginančios
mamos patvirtintų, kad kūdikio miegas toli gražu ne visada būna ramus. Aš auginu
tris vaikus, todėl galėjau išbandyti kelis migdymo ir raminimo būdus. Sūnų
Aivarą nuo gimimo guldžiau į vežimėlį arba lovytę ir kaip laikrodukas kas 2 val.
keldavausi pamaitinti krūtimi. Tokiu ritmu vyresnėlis budo tiek dieną, tiek
naktį. Kadangi naktimis dar turėjau pakeisti sauskelnes, man pačiai pamiegoti ir
pailsėti laiko beveik neliko. Nuo 9 mėn. baigiau žindyti ir vaikas visą naktį
išmiegodavo iš vakaro pasupus lovytę. Tiesa, pietų miego maždaug nuo 1,5 m. teko
atsisakyti, nes net porą valandų migdymo pastangų nueidavo niekais. Rugilę nuo
pirmų dienų guldžiau į savo lovą. O į savąją iškeliavo be jokių sunkumų
sulaukusi 14 mėn., kai nujunkiau. Tada padariau išvadą, kad tiek kūdikiui, tiek
mamai geriausia būti arčiau vienas kito tol, kol mažylis maitinamas krūtimi.
Mama mažiau pavargsta, o kūdikis jaučiasi saugesnis, ramesnis. Be to, siekiant
ilgiau žindyti krūtimi būtina tai daryti ir naktį tiek kartų, kiek jis nori, o
ne duoti čiulptuką. Savaime suprantama, mažoji Lukrecija tebeleidžia naktis
šalia manęs. Prabunda apie penkis kartus, bet nespėja pravirkti, nes gauna
gurkšnį mano pieno. Kartais užtenka paglostyti galvytę, paimti už rankytės,
apversti ant kito šoniuko. Anksčiau vakarais ji užmigdavo valgydama, dabar,
artėjant pirmam gimtadieniui, tenka pasupti ant rankų. Ar dainuoju lopšines?
Mamos balsas visada ramina kūdikį – ar ji kalba, ar dainuoja. Besupant vaikelį
savaime kyla noras bent paniūniuoti… Esu už kūdikio miegą šalia mamos, supimą
lovytėje ir nešiojimą ant rankų, nors dabar yra ne vienas „prietaisas" vaikui
nuraminti. O čiulptukas reikalingas tam, kad pati mama netaptų čiulptuku. Jis
gelbsti, kai mama nutaria kūdikį pamažu nujunkyti. Pagaliau kiekviena mama
intuityviai žino, kaip raminti savą vaikelį. Juk mūsų toks darbas – atspėti
kūdikio norus…"