Kaip veikia organizmą įvairių rūšių geriamasis vanduo?

Atkeliavę į
prekybos vietą išvystame lentynas, nukrautas įvairių tipų geriamaisiais
vandenimis. Žvalgomės į butelių spalvas, skirtingų gamintojų pavadinimus ir
rūšis. Tačiau ar mokame rinktis? Ar žinome, koks vanduo yra tinkamiausias
būtent mūsų organizmui?

Pokalbis apie
vandens rūšis ir naudą organizmui su UAB „Druskininkų Rasa“ komercijos
direktoriumi Šarūnu Bardausku.

– Ką privalu
žinoti vartotojui, renkantis vandenį prekybos vietoje? Į ką pirmiausia
atkreipti dėmesį?

– Pirmiausia reikėtų išsirinkti pačią vandens rūšį.
Nors parduotuvių lentynose galima rasti labai daug įvairaus vandens, kurio
kaina yra panaši, tačiau svarbu suprasti, jog šio vandens kokybė skiriasi.
Nepriklausomai nuo gamintojo, vanduo yra skirstomas į 4 rūšis.

Aukščiausias kokybės vanduo yra natūralus mineralinis
vanduo. Jam yra taikomi patys griežčiausi reikalavimai. Žemesnės kokybės –
šaltinio vanduo. Trečiasis (pagal kokybę) – stalo vanduo. Žemiausios kokybės
vandeniu yra laikomas geriamas vanduo. Mokant skaityti etiketes, išsirinkti
geros kokybės produktą yra labai lengva.

Taip pat svarbu žinoti, jog natūralus mineralinis
vanduo taip pat yra skirstomas į dar 3 grupes: mažai mineralų turintį (500
mlg/l), vidutiniškai mineralinių medžiagų turintį (500 – 1500 mlg/l) ir daug
mineralinių medžiagų turintį (nuo 1500 mlg/l) vandenį.

– Kaip žinoti, kuris mineralinis
vanduo yra labiausiai tinkamas?

– Kiekvienas vanduo atlieka tam tikrą funkciją. Mažai
mineralinių medžiagų turintis vanduo
yra skirtas kasdieniniam
vartojimui be jokių apribojimų (gaminant maistą ir pan.). Šis vanduo labiausiai
atitinka geriamąjį vandenį, tačiau yra aukštesnės kokybės produktas. Viena
pagrindinių šio mineralinio vandens funkcijų – dalyvauti maisto apykaitos precesuose,
valyti organizmą, pašalinti virškinimo atliekas.

Vartojant šį vandenį pastoviai, organizmas yra
valomas. Tačiau šis vanduo organizmo nepapildo mineralinėmis medžiagomis.
Nuolatos vartoti vien tik tokį mineralinį vandenį nėra tikslinga, kadangi organizmas
negauna reikiamų mineralinių medžiagų.

Vidutiniškai mineralinių medžiagų turinčio vandens galima
naudoti pakankamai daug, nes mineralų koncentracija nėra labai aukšta. Tuo
pačiu, vartojant šios rūšies vandenį, organizmas jau šiek tiek yra papildomas
ir mineralinėmis medžiagos.

Trečioji grupė – daug mineralinių medžiagų turintis
vanduo
– yra skirtas organizmo papildymui mineralinėmis medžiagomis.
Toks vanduo gali būti skirtas profilaktiniam gydymui. Iš vandens žmogaus
organizmas mineralines medžiagas pasisavina lengviausiai (sunkiau iš maisto
produktų, cheminių preparatų).

Tačiau yra ir antroji medalio pusė. Pastoviai
vartojant vien tik tokios rūšies mineralinį vandenį organizmas šiek tiek
išsilepina, pripranta lengviausiu keliu įsisavinti mineralines medžiagas ir
nebe taip noriai jas įsisavina iš kitų šaltinių.

Vadovaujantis sveikos gyvensenos principais,
mineralinius vandenis rekomenduojama gerti pakaitomis.
Tarkime, dvi savaites – mažai mineralų turintį mineralinį, kitas dvi – daug
mineralų turintį mineralinį vandenį. Savaitgaliais, kuomet organizmas yra
labiau apkrautas sunkesniu maistu, galite gerti daugiau mineralų turintį
vandenį, nes šis vanduo, dažnu atveju, palengvina virškinimą.

Didžiausia problema, su kuria susiduria vartotojas, –
gamintojai dažniausiai siūlo kažkokios vienos rūšies mineralinį vandenį. Jie
savo reklamoje teigia, kad būtent tos rūšies vanduo yra geriausias. Tokiu būdu
vartotojas yra paprasčiausiai klaidinamas. Visą laiką gerti tik vienos rūšies
vandenį nėra tikslinga. Turi būti balansas. Todėl vandenis rekomenduojama gerti
pakaitomis.

– Ar aukštos
mineralizacijos mineralinio vandens vartojimui yra taikomi kokie nors
apribojimai? Ar jį gali gerti nėščiosios? Tam tikromis lėtinėmis ar skrandžio
ligomis sergantys žmonės?

– Svarbu žinoti, kokių mineralų konkrečiam žmogui
reikėtų vengti. Matote, kiekvienas mineralinis vanduo turi savo mineralų
kompoziciją. Ant etiketės yra nurodoma, kiek šiame vandenyje yra magnio,
kalcio, kalio ir kt. mineralinių medžiagų. Kiekvienam žmogui pagal jo amžiaus
grupę, sveikatos grupę gydytojai rekomenduoja tam tikras reikalingas mineralų
grupes.

Labai dažnai prekyboje yra sutinkami daug mineralų
turintys mineraliniai vandenys, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – natris ir
chloras. Faktiškai, išgarinus tokį vandenį, gautume natrio chloridą, o tai yra
druska. Sergant tam tikromis ligomis negalima gerti vandens, kuriame yra daug
natrio, jeigu žmogui paskirta natrio dieta. Taigi, kartojuosi, reikia atkreipti
dėmesį, kokių mineralų yra daug, – viskas yra nurodoma etiketėse.

Nėščiosioms labiausiai patartina yra vartoti mažai
mineralų turintį vandenį. Lietuvoje turime keletą mažai mineralinių medžiagų
turinčių vandenų, kurie yra tinkami netgi kūdikiams. Juose, kaip taisyklė, turi
būti ypatingai mažai natrio.

– Ką
rekomenduojate rinktis: gazuotą ar negazuotą vandenį?

– Šis klausimas yra – diskusijų objektas net ir tarp
gydytojų. Vieningos nuomonės nėra. Pusė teigia vieną, pusė – kitą.

Gazuotas vanduo gali būti netinkamas turintiems
skrandžio opą. Tačiau pati angliarūgštė nėra kenksminga žmogaus organizmui.
Tarkime, jeigu mėgstate gerti vandenį tiesiai iš plastmasinio butelio ilgesnį
laiką (pavyzdžiui, savaitę), siūlau rinktis gazuotą vandenį.

Angliarūgštė, esanti gazuotame vandenyje, veikia kaip
konservantas. Nuo žmogaus lūpų į vandenį (geriant iš butelio) patenka įvairūs
mikrobai, kurie bėgant laikui dauginasi. Gazuotas vanduo faktiškai visą laiką
išlieka šviežias, nes angliarūgštė neleidžia daugintis mikroorganizmams butelyje.

Tačiau kuris yra geresnis – negalėčiau atsakyti. Pats
mielai renkuosi tiek vieną, tiek kitą.

– Ar tiesa, kad
gazuotas vanduo sukelia celiulitą?

– Gydytoju teigimu, tai yra mitas.