Pavasarį atbunda gamta, naujam gyvenimui prisikelia ir kambariniai augalai.
Šiuo metu jiems reikėtų parūpinti naujos žemės, didesnių vazonų ir apskritai
labiau palepinti, kad greičiau atsigautų po žiemos.
Pavasarį – persodinti
Kad augalas sėkmingai vešėtų, jį reikia persodinti, tačiau žydinčio verčiau
nejudinti. Seną augalą persodinti reikėtų rečiau – kas kelerius metus. Tačiau
tokiu atveju būtų neblogai atnaujinti žemę – pakeisti viršutinį sluoksnį nauju,
nes bėgant laikui žemės mišinys tampa nebetinkamas ir augalo šaknys gali sunykti.
Jei augalas labai didelis, persodinamas dar rečiau nei kas keleri metai, tačiau
kai šaknys išsiraizgo po visą vazoną ir jam pasidaro ankšta augti, reikia
pasirūpinti nauju gėliapuodžiu.
Augalai paprastai persodinami pavasarį (nuo vasario galo iki gegužės), kad per
vasarą suspėtų įsišaknyti ir prieš žiemą sutvirtėti. Jaunus, kurių šaknų sistema
greitai vystosi, per vasarą galima persodinti keletą kartų, tik nereikėtų
nukratyti žemės gumulo prie pat šaknų. Tokie augalai paprastai sodinami į
molinius arba plastikinius vazonus. Kita vertus, pastaruosiuose sunku
kontroliuoti laistymo dažnumą, nes jų sienelės nepraleidžia drėgmės ir žemė
juose ne taip greitai išdžiūsta. Taigi pasirinkus plastikinius vazonus patartina
naudoti purų, greitai vandenį praleidžiantį substratą.
Kai kuriuos augalus (peperomijas, gloksinijas, azalijas, sukulentus) geriau
sodinti į žemus vazonus arba plačius pusdubenius. Svyrantys augalai sodinami į
pakabinamus krepšius ar pintines. Likus mėnesiui iki persodinimo, augalą 1-2
kartus reikia patręšti karbamido tirpalu (1 g/l). Dieną prieš persodinimą augalą
būtina gausiai palaistyti. Persodinti skirta žemė turi būti pakankamai drėgna,
tačiau ne per daug (sugniaužtas į delną žemės gumulas palietus turėtų subyrėti).
Persodintas augalas palaistomas ir per vasarą reguliariai tręšiamas. Jei nėra
šviežio žemės mišinio, jo galima pasidaryti patiems – dalį žemės sumaišyti su
durpėmis.
Augalų „maistas" – trąšos
Nuo kovo mėnesio galima vėl imtis tręšti kambarinius augalus. Prasidėjus augimo
tarpsniui, juos patartina tręšti kas 14 dienų, vėliau – kas savaitę. Kaip dažnai
ir gausiai, priklauso nuo augalo amžiaus, dydžio ir būklės, taip pat iš ko jis
augintas – sėklų, auginių ar kt. Durpių substrate vešantys augalai turi būti
tręšiami dažniau nei augantys kompostinėje žemėje.
Trąšų yra įvairiausių: skystų, lazdelių ar granulių pavidalo, skirtų tam tikros
rūšies augalams ar ilgo poveikio. Jei naudojamos ilgai veikiančios trąšos,
vėliau nereikia dažnai tręšti. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad azalijos, kamelijos
ir kt. nepakenčia trąšų su kalkėmis. Orchidėjoms ir bromelijoms taip pat reikėtų
specialių.
Jeigu matome, kad augalas pavasarį neauga, nekrauna naujų lapų ar nežydi, iškart
nepulkime jo tręšti – tai gelbės neilgai, nes žemės struktūra nepagerės iš esmės.
Jeigu ji prasta, oras sunkiai patenka prie augalo šaknų, žemė blogiau praleidžia
vandenį. Tokiu atveju augalą reikia persodinti į gerą žemę. Labiausiai tiktų
kompostinė, parinkta atsižvelgiant į augalo rūšį. Beje, jei augalą neseniai
persodinote, reikėtų palaukti, kol jis apsipras naujoje vietoje, ir tik tada
tręšti.
Genėjimas ir dauginimas
Pavasaris – tinkamas metas augalams genėti, nes augdami tamsiose ir šiltose
patalpose per daug ištįsta į aukštį. Jeigu norite, kad jie būtų žemesni ir
vešliau augtų, patrumpinti reikėtų likus 10-14 dienų iki persodinimo. Tai galima
pasakyti apie sparmanijas (Sparmannia), galenius (Abutilon) ir rožinius hibiskus
(Hibiscus). Nupjaustytus šakelių ūglius galima panaudoti kaip auginius, t. y. iš
jų išauginti naujų augalų. Paprastai pjaunama po pat lapo pažastimi, o kai kurių
augalų, pavyzdžiui, margenių (Coleus), šakeles galima pjauti ir toliau nuo jos.
Pjūvio vietoje susiformuoja ypatingas audinys, vadinamasis kalusas, iš kurio
gali išaugti šaknys.
Daugelio augalų ūgliai šaknis išleidžia ir šiltame (geriausia – virš 20 ºC
temperatūros) vandenyje – jis turi apsemti lapo pažastį. Išaugus 3-4 cm ilgio
šakelėms auginiai po vieną ar grupėmis (atsižvelgiant į augalo rūšį) persodinami
į žemę ar specialų indą su maistingųjų medžiagų tirpalu. Daugelis auginių gerai
įsišaknija smėlio ir durpių mišinyje, kai vazono dugnas truputį pašildomas. Kai
išleidžia šaknis, reikėtų persodinti į nedidelius vazonėlius, o kai šaknys
išsikeroja – į didesnius.
Augalams – gryno oro
Pavasarį, kai augalai pradeda želti, pamažu galima pratinti juos prie lauko
sąlygų, bet pirmomis dienomis verčiau laikyti pavėsyje. Tamsoje peržiemoję
augalai pavasarį prie šviesos pratinami pamažu. Beje, pavasario naktimis oras
dažnai atšąla, tad reikėtų žiūrėti, kad augalai nesušaltų.
Jeigu neturite tinkamos patalpos, įkaskite augalus su vazonais į žemę taip, kad
vazono kraštas būtų lygiai su žeme. Kai žemė ims kietėti, mulčiuokite augalus
durpėmis, žieve ar lapais. Pavasarį mulčią nugrėbkite. Jei dirvožemis geras,
trąšų reikės mažiau. Prieš sodinant augalus reikėtų išsiaiškinti, ar nereikėtų
jo patręšti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Jeigu augalus lauke sodinate pirmą kartą, patartina pasikonsultuoti su
specialistu – jis patars, kokias trąšas pasirinkti, kokius augalus sodinti
vienoje ar kitoje vietoje, kaip sukurti gražias kompozicijas.
Beje, augalus patartina sodinti grupėmis pagal paskirtį, o ne pagal grožį.
Žinoma, galima derinti ir pagal žiedų spalvas, lapų formas ir t. t., bet
patogiausia grupuoti pagal tai, kokios priežiūros jie reikalauja. Pavyzdžiui,
augalus, kuriuos reikia reguliariai laistyti ar tręšti, patartina sodinti
vienoje pusėje. Tokiu būdu galima sutaupyti ir laiko, nes norint patręšti
nereikės bėgioti po visą sodą ar daržą. Laistyti taip pat bus lengviau.
Patogiausia sodinti tokius augalus, kurie nereikalauja didelės priežiūros,
pavyzdžiui, daugiamečius. Jei dažnai keliaujate, taip pat geriausia rinktis
tokius, kuriuos galima palikti ilgesniam laikui be priežiūros.
Beje, nepatartina kambarinių augalų išnešti į lauką trumpam, o paskui vėl
grąžinti į šiltą patalpą – augalas, perkeliamas iš vienos vietos į kitą, patiria
stresą. Išnešti galima tik tokiu atveju, jei pavasarį ir vasarą augalas
paprastai veši lauke, o žiemą – namuose.
Margenis – puošni tinginių gėlė
Profesionalai pataria, kad tiems, kas negali skirti daug laiko gėlėms
prižiūrėti ir ištisus metus džiaugtis įspūdingu augalu, reikėtų rinktis margenį
(Coleus).
Jo lapai spalvingesni už kai kurių augalų žiedus, išmarginti baltais, kreminiais,
žaliais, įvairiais raudonais atspalviais, rausva ir violetine spalva.
Margeniai labai dera su ažūriniais augalais (gubojomis, kermėkais), taip pat
augalais, kurių siauri lapai, jie puikiai atrodo pasodinti grupėmis, kaip
foniniai augalai, tinka įvairiems apvadams.
Tai vienas iš pavasario pranašų: dabar, vasario ir kovo mėnesiais, pats laikas
juos sėti į vazonėlius – išaugs įvairių spalvų margenių. Sėklytės lengvai
užberiamos smėliu, prispaudžiama ir laikoma drėgnai 20-22 ºC šilumoje. Išdygsta
per 14-18 dienų. Paaugusius išsodinkite eilėmis kas 5 cm, tarp augalų palikite
po 2 cm. Paaugę daigeliai persodinami į 7-8 cm skersmens vazonėlius.
Jie laikomi šiek tiek vėsiau, gerai vėdinamoje patalpoje, laistoma saikingai. 10
cm aukščio daigų viršūnes nugnybkite, kad gerai išsišakotų. Į nuolatinę vietą
gėlyne ar balkone margeniai persodinami birželio pradžioje, po visų šalnų, nes
margeniai joms labai jautrūs. Sodinama kas 20-30 cm.
Šiuos augalus pavasarį ar vasarą galima dauginti ir stiebo auginiais (įsišaknija
ir vandenyje, ir dirvožemyje). Beje, dauguma labai gražių šiuolaikinių hibridų,
kaip ‘Kiwi fern’, ‘Diane`s Gold’, ‘White Fingers’ sėklų nesubrandina.
Šie nepaprastai gražūs ir spalvingi kambariniai augalai užauga iki 30-80 cm,
kartais daugiau (priklauso nuo to, koks hibridas). Margeniai visus metus
geriausiai auga saulėtoje patalpoje – priešingu atveju lapai neteks spalvingumo
ir augalas ims skursti. Gali pakęsti labai lengvą pavėsį (porą valandų per dieną).
Nors paprastai margalapiai augalai mėgsta neryškią šviesą ir pusiau šešėlį,
margeniai (kaip ir irezinės) mėgsta tiesioginę saulę (kai šviesos per mažai,
tamsėja lapai).
Geriausia margeniams – kambario temperatūra, žiemą ne žemesnė kaip 8 ºC. Vasarą
reikia laistyti gausiai, nes nuo sausros suglemba lapai, žiemą kiek saikingiau.
Patartina dažnai apipurkšti. Reikia išpjauti per daug ištįsusius, išretėjusius
ūglius, o kitus patrumpinti.
Nuo kovo iki rugpjūčio geriausia tręšti kas 8-14 dienų. Nepamirškite jaunų
augalų dažnai genėti, kad augtų vešlūs. Vos pasirodžius žiedpumpuriams juos
reikia nuskabyti, nes krauti žiedus margeniui atima daug jėgų, todėl sumažėja
lapai.
Šios gėlės gražios būna neilgai. Margeniai gali peržiemoti, bet verčiau juos
auginti kaip vienmečius augalus ir kas pavasarį užsiauginti naujų iš sėklų arba
auginių – bus kur kas gražesni.