Lietuviams pamėgus egzotiškų kraštų kurortus, tokios ligos, kaip maliarija,
vidurių šiltinė ar dizenterija, mūsų šalyje tampa nebe egzotika. Statistika
byloja, kad sunkesnių ar lengvesnių virškinimo sutrikimų rizikuoja patirti iki
70 proc. keliautojų, vykstančių į Aziją, Afriką ar Lotynų Ameriką. DELFI
pasidomėjo, kaip įvairius prietarus apie tai, ką gerti ir valgyti kelionės metu,
vertina medikai.
Realios statistikos nėra
Žymus amerikiečių infektologas Sh. L. Gorbachas kartą pajuokavo: „Kelionė
praplečia akiratį, bet paleidžia vidurius”. Gal ir būtų juokinga, jei nebūtų
tiesa.
Anot Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės
gydytojos Audronės Marcinkutės, paskaičiuota, kad Azijoje, Afrikoje, Lotynų
Amerikoje virškinimo problemų rizikuoja patirti 30-70 proc. keliautojų, Ramiojo
vandenyno salose, Pietų Europoje, Izraelyje, Japonijoje, Karibų ir Viduržemio
jūrų pakrantėje – 10-20 proc.
Apie 40 proc. keliautojų, vykstančių į besivystančias šalis, suviduriuoja
trumpalaikės kelionės metu, 70 proc. – ilgalaikės kelionės metu.
Dažnai tai tik vadinamoji keliautojų diarėja, pasireiškianti 4-5 kartų per dieną
viduriavimu, trunkančiu 3-4 dienas. 10-20 proc. keliautojų pasitaiko vos kelių
valandų viduriavimas, o 20-30 proc. viduriuoja labai dažnai ir priversti likti
savo kambariuose.
Tačiau medikai susiduria ir su grėsmingomis įvežtinėmis infekcijomis – stiprų
viduriavimą sukeliančia šigelioze, dizenterija, įvairiomis parazitozės
atmainomis. Deja, statistika, kiek ir kokių ligų parsiveža keliautojai,
Lietuvoje nerenkama.
„Oficiali statistika, kiek keliautojai parsiveža infekcijų, yra labai skurdi.
Dėl trumpo kai kurių ligų inkubacinio periodo bei neilgos jų trukmės keliautojai
neretai perserga dar kelionėje ir į medikus nesikreipia.
Registruojame tik vieną kitą protrūkį. Pavyzdžiui, iš Egipto, Turkijos žmonės
atsiveža šigeliozę, hepatitą A, salmoneliozę. Dažniausiai keliautojai užsikrečia
ne viešbučiuose, o ragaudami gurmaniškus tradicinės šalies virtuvės patiekalus“,
– pasakojo Užkrečiamų ligų ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė Galina
Zagrebnevienė.
Anot jos, jei būtų nesaugus maistas viešbučiuose, sergamumo statistika būtų
didesnė. „Todėl tikrai nenorėčiau žmonių gąsdinti, – svarstė pašnekovė. – Tuo
tarpu pirkti egzotinius vaisius kur nors gatvėje tikrai rizikinga“.
Tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, pernai sostinėje
registruoti 38 dizenterijos atvejai, iš kurių 22 – atvežtiniai. 18 jų – iš
Egipto. Taip pat registruoti 2 maliarijos atvejai ir 8 susirgimai hepatitu A (6
– atvežtiniai). Žinoma, tai taip pat nepilna keliautojų ligų statistika.
Koks maistas saugus
Anot A. Marcinkutės, keliautojams būtina gerai įsikalti į galvą, koks maistas
yra saugus, o koks – ne. Saugūs yra gerai išvirti ar paruošti karštuose garuose
produktai, sausas maistas (duona, sausainiai, džiūvėsiai), daug cukraus turintys
gaminiai (sirupai, džemai), paties valgančiojo nulupti vaisiai ir daržovės,
buteliuose išpilstyti gėrimai. Virintas vanduo tampa visiškai saugus, jeigu jis
virinamas apie 10 min.
Nesaugus yra drėgnas arba kambario temperatūroje saugomas maistas, vaisiai ir
daržovės su pažeista odele arba plaukeliais, salotos ir kitos nevirtos daržovės,
padažai ir garnyrai, laikomi atviruose induose ant stalo, termiškai neapdorotos
jūros gėrybės, pienas, gėrimai su ledukais.
Kadangi didžiausias pavojus, tykantis turistų, susijęs su maistu, vandeniu ir
aplinka, medikai pataria dažniau nei paprastai plauti rankas, o ekskursijų metu
būtina turėti drėgnų, spiritu impregnuotų servetėlių. Vandeniu iš čiaupo
negalima net dantų nevalyti. „Gal viešbučiuose vanduo ir saugus, tačiau atsarga
gėdos nedaro“, – svarstė G. Zagrebnevienė.
Patys medikai teigia, kad egzotiškuose kraštuose sveikata dažnai priklauso nuo
elementarios sėkmės. Prieš keletą metų Egipte atostogavusi vilnietė Ieva apie
tai, kad negalima naudoti vandens iš čiaupo, išgirdusi tik paskutinę kelionės
dieną. Iki tol ji šį vandenį net gėrė, tačiau nesusirgo. Tuo tarpu viena
kalbinta medikė pasiguodė, kad jos dukra, kad ir labai saugojosi kelionėje,
dizenteriją parsivežė.
Alkoholis – vaistas ar mitas?
Beje, virškinimas sutrikti gali netgi nuo saugaus maisto. Kiekvienos šalies
gyventojai pripratę prie savo regiono valgių, o išvažiavę svetur skuba ragauti
naujienų. Dar viena problema, kad turistams viešbučiuose paprastai siūlomas
švediškas stalas, todėl jie stengiasi išbandyti kuo daugiau patiekalų,
pamiršdami, kad ne visi dera tarpusavyje.
Norėdami „aplenkti“ ligą, kai kurie keliautojai geria gerųjų žarnyno bakterijų
preparatus, nors įrodymų, kad jie iš tiesų padeda, nėra. Vieni medikai jų
kategoriškai nerekomenduoja, kiti palieka apsispręsti pačiam žmogui – esą jeigu
bus ramiau, tegu geria.
Dar vienas paplitęs apsisaugojimo būdas – stipraus alkoholio šlakelis prieš
valgį. „Kalbų yra įvairių, tačiau alkoholio naudą įrodančių tyrimų taip pat
neatlikta“, – teigė G. Zagrebnevienė.
Beje, nors stiprus alkoholis iš tiesų dezinfekuoja, tačiau medicinoje žinomas ir
kitoks jo poveikis. Jis mažina skrandžio rūgštingumą, dėl to bakterijos lengviau
praeina skrandžio barjerą ir patenka į žarnyną.
Todėl medikai rekomenduoja ne alkoholiu apsirūpinti, o medikamentais. Būtina
pasiimti pakankamai vaistų nuo skausmo, nuo viduriavimo, anglies tablečių,
virškinimą gerinančių fermentų. Taip pat nepamirškite ir miltelių su
elektrolitais, kurie būtini netekus daug skysčių.
Kada verta skiepytis
Nuo kai kurių nemalonių ligų galima apsisaugoti skiepais. Apie 70 proc. visų
ligų, kuriomis suserga keliautojai, sudaro hepatitas A. Juo galima apsikrėsti
netgi rūkant kaljaną.
Taip pat maistu ir vandeniu plintanti liga – vidurių šiltinė. Tačiau pastarasis
skiepas nėra ilgalaikis, todėl jei žmogus ketina gyventi tik viešbutyje, kuriame
ir maitinsis, skiepytis ne visada būtina. Šiuo atveju verta pasitarti su
gydytoju.
„Pagrindiniai rekomenduojami skiepai: nuo hepatitų A ir B, vidurių šiltinės,
meningokokinės, pneumokokinės infekcijos, poliomielito, erkinio encefalito,
gripo, jei vykstama šios ligos sezono metu. Taip pat suaugusiems verta
pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės, kurios aktualios ir Lietuvoje“, –
teigė Užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos centro gydytoja epidemiologė
Daiva Razmuvienė.
Skiepai rekomenduojamai priklausomai nuo kelionės pobūdžio. Jei žmogus vyksta
dirbti į Aziją šalį, ypač su gyvūnais susijusį darbą, jam reikėtų pagalvoti apie
skiepą netgi nuo pasiutligės. Tose teritorijose nuo šios ligos miršta daug
žmonių. Jei vykstama mokytis, stažuotis, ypač medicinos srityje, verta skiepytis
nuo hepatito B. Tačiau jei žmogus tik atostogauja, užtenka skiepo nuo hepatito
A.