Neretai girdime, kaip tėveliai skundžiasi, kad buvęs ramus vaikas, sulaukęs
poros – trejeto metelių tampa irzlus, dažnai dėl niekų pradeda kaprizintis.
Psichologai sako, jog sunkiausia būna, jei tėvai nepasiruošę periodui, kai
mažylis ūgteli ir daugelį dalykų stengiasi pasidaryti pats. Tuomet suaugusiems
neužtenka kantrybės laukti, kol vaikas užsimaus, užsisegs ar užsiriš ir
atsiradusį mažylio norą daryti daug ką savarankiškai nuolat skubantys tėveliai
laiko paprasčiausiu vaiko užsispyrimu, nepaklusnumu ar kaprizu.
Tais atvejais, kai tėveliai numato ateisiant tokį "savarankiškumo" laikotarpį,
mažyliui paprastai paliekama pakankamai laiko susiruošti, o jo pastangos
įvertinamos geru žodžiu. Taip ugdomas vaiko savarankiškumas bei savęs
apsitarnavimo įgūdžiai – juk vaikui bet koks "mokėjimas" ir skatinimas labai
daug reiškia jo, kaip asmenybės formavimui.
Tačiau psichologai dažniausiai apgailestauja, kad tėvai į mažuosius kreipiasi ne
girdami, o peikdami, bardami ar drausmindami. Pavyzdžiui, kiekviena
pasitaikančia proga kartojama: "Koks tu negeras! Liaukis, nes gausi į kailį!" ir
panašiai. Jei tėveliai dažniau bendrautų su vaikų psichologu, sužinotų, jog
nuolatinis kartojimas, jog vaikas yra negeras, kaprizingas, nepaklusnus, nuo pat
mažens ugdo pyktį ir priešiškumą.
Psichologai tvirtina, jog pastabas vaikui galima išsakyti ir be tiesioginio
kaltinimo, kuris taip nesuerzina, o verčia mąstyti apie savo santykius su
aplinkiniais. Pavyzdžiui, vaiką labiau paveiks tokios pastabos: "Aš labai
išsigandau, kai…Pažiūrėk, kaip tuksi mano širdelė", "Man buvo gėda, kai…", "Aš
labai nusiminiau"… ir panašiai. Taip formuluojami "pabarimai" taip pat yra
perspėjantys ir kur kas labiau drausmina.
Psichologų įsitikinimu, dėl tėvų nesugebėjimo tinkamai auklėti, neretas mažylis
savo branda atsilieka nuo amžiaus. Tai ypač išryškėja, kai vaikas nuvedamas į
pirmąją auklėjimo įstaigą – lopšelį-darželį. Isteriškas verksmas, spardymasis
parkritus ant grindų, nenoras bendrauti su bendraamžiais rodo, jog šeimoje
vaikas nebuvo pratinamas bendrauti su svetimais žmonėmis, valdyti savo
įgeidžius. Tėvai viliasi, jog viso to jis išmoks darželyje. Žinoma, išmoks,
pripras. Tačiau mažam žmogučiui būtų kur kas lengviau peržengti tą slenkstį, jei
jis būtų to išmokintas šeimoje.
Parengė Skirma Valiulytė