Kas vyksta organizme, kai sergama arterine hipertenzija

Arterinė hipertenzija – liga, kuri kartais vadinama „tyliąja arba nebyliąja žudike“. Ir visai ne be reikalo – tai širdį ir kraujagysles paveikiantis sveikatos sutrikimas, dėl kurio kilusios komplikacijos kasmet pasaulyje nusineša daugybę gyvybių. Manoma, kad arterine hipertenzija serga maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Nors sukurta daug inovatyvių ir veiksmingų vaistinių preparatų (populiariausios jų grupės – AKF inhibitoriai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai, sartanai ir kt.), tačiau gydytis skuba ne visi. Ne tik dėl to, kad liga metų metus gali nerodyti jokių požymių, bet ir dėl to, kad pacientas net ir su gana ryškia arterine hipertenzija gali jaustis dar gana gerai. O kaip įtikinti tokį pacientą gydytis ir įrodyti jam, kad tinkamai nekontroliuojama ir nestebima arterinė hipertenzija vieną dieną gali baigtis mirtinu miokardo infarktu, smegenų insultu ar visą gyvenimą besitęsiančiais sunkiais regėjimo sutrikimais ar inkstų nepakankamumu? Dėl šios ir kitų priežasčių stengiamasi kasdien šviesti visuomenę, skatinti reguliarius sveikatos patikrinimus ir taip padrąsinti pacientus rūpintis savimi.

Trumpai ir aiškiai apie tai, kas vyksta organizme, kai sergama arterine hipertenzija

Manoma, kad arterinis kraujo spaudimas padidėja dėl tam tikrų aktyvių medžiagų poveikio. Kuo dažniau asmuo piktnaudžiauja tam tikrais dalykais, tuo dažniau padidėja kraujo spaudimas, o į šį padidėjusį kraujo spaudimą kraujagyslės reaguoja negrįžtamais pokyčiais. Kraujagyslėms vis dažniau susitraukiant, ilgainiui prarandamas natūralus jų elastingumas, didėja jų sienelių standumas ir jos nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų – kraujo spaudimas vis didėja, kraujagyslėms vis sunkiau „atlaikyti“ kraujo pulsaciją, o pats širdies raumuo nuolat alinamas dėl vis didėjančio galios poreikio, mat reikia įveikti vis didesnį kraujagyslių pasipriešinimą ir reikia vis didesnės jėgos kraujo išstūmimui. Širdies raumuo kinta, storėja, vis labiau pavargsta, o kraujagyslės vis labiau praranda savo elastingumą, be to, jos kai kuriose vietose grėsmingai išplonėja. Ilgainiui širdies ir kraujagyslių sistemoje atsiranda vis daugiau negrįžtamų pažeidimų.

Liga neapsiriboja vien kraujotakos sistemos pažeidimais

Dėl širdies ir kraujagyslių pažeidimų po tam tikro laiko nukenčia ir kiti organai bei organų sistemos – pirmiausiai tos, kuriose kraujo poreikis pats didžiausias. Būtent dėl to neretas pacientas apie arterinę hipertenziją sužino tik tuomet, kai patiria miokardo infarktą ar smegenų insultą – gaila, bet šios komplikacijos gali būti ir mirtinos. Ne taip jau ir retai susergama inkstų nepakankamumu ar sutrikdoma regėjimo funkcija – gaila, bet arterinė hipertenzija gresia daugybe sunkių ir mirtinų komplikacijų, apie kurias netinkamą gyvenimo būdą propaguojantys pacientai net nesusimąsto, kol patys jų nepatiria.

Dažniausios arterinės hipertenzijos priežastys susijusios su vyresniu amžiumi, genetika ir tam tikru gyvenimo būdu

Prie nekoreguojamų arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių galima priskirti genetinį polinkį. Jei šia liga serga ar sirgo vaiko tėvai arba kiti artimieji, tokiam vaikui vieną dieną susirgti šia liga tikimybė taip pat ženkliai padidėja.

Kitas svarbus veiksnys – vyresnis amžius. Teigiama, kad moterims rizika labai stipriai padidėja nuo 65 metų, tuo tarpu vyriškosios lyties atstovams – jau nuo 55 metų. Vis dėlto tai nėra riba, nuo kurios reikėtų pradėti rūpintis kraujo spaudimo stebėjimu – tai geriausia daryti visą gyvenimą, nes antrine hipertenzija, kai kraujo spaudimas padidėja dėl tam tikrų organinių priežasčių, sirgti jau gali net ir vaikai. Ne tokia jau reta ir nėščiųjų arterinė hipertenzija, tad kraujo spaudimas joms matuojamas kiekvieno vizito metu.

Taip pat būtina paminėti labai riebų, nesveiką ir sūrų maistą, rūkymą, alkoholio vartojimą, stresą, didelį gyvenimo tempą, per didelį kūno svorį ir per mažą fizinį aktyvumą. Be to, nereikia galvoti, kad arterine hipertenzija serga tik senyvi žmonės. Brandaus amžiaus vyrai, kurie mėgsta išlenkti taurelę, parūkyti ar sočiai pavalgyti, užima daug streso keliančias pareigas arba vidutinio amžiaus moterys, kurios kasdien jaudinasi dėl tam tikrų dalykų arba dirba po 16 valandų per dieną, taip pat gali sirgti arterine hipertenzija, kurios priežastys gali būti ir neaiškios, tačiau gydymas – būtinas.

Šaltinis Pasveik.lt