Iš ligos istorijos. 

Mano šešiolikmetė dukra savarankiškai kreipėsi pas ginekologą, šis ją apžiūrėjo, išrašė kažkokių žvakučių į makštį, paskyrė kažkokių mokamų tyrimų ir svarbiausia, hormoninių kontraceptikų. Ir visa tai be mūsų, tėvų, žinios. Tada ir paaiškėjo, kad dukra turi lytinių santykių, o mes apie tai nieko nežinome. Vaistus jai nupirko jos draugas, vyresnis metais, nežinau, iš kur gavo pinigų. Nuėjau aš pas tą ginekologę. Pasakiau, kad ji dengia paauglių palaidavimą ir ištvirkavimą, reikalavau kortelės, ėjau skųstis administracijai, bet nieko nepešiau. Net pasiskaityti nedavė, o juk aš tą vaiką dar išlaikau ir už ją atsakau, todėl esu įsitikinusi, kad privalau ir kontroliuoti. Nesuprantu, kada ir kur jie tą daro, po pamokų visada namie.
S.

Lytinis aktyvumas 
Paauglių lytinis aktyvumas pradeda reikštis susidomėjimu priešinga lytimi, vėliau intymumo paieškomis, masturbacija, lytiniais santykiais.
Jų seksualinis elgesys priklauso nuo draugų, aplinkos, auklėjimo, tėvų požiūrio. Dauguma neturinčių vaginalinių lytinių santykių paauglių plačiai praktikuoja abipusę masturbaciją, oralinį seksą, analinį seksą. Paaugliai tai vertina kaip galimybę išvengti nėštumo, išsaugoti nekaltybę, tačiau klaidingai mano išvengsiantys ir lytiniu būdu plintančių infekcijų (LPI). 
Nustatyta, kad pirmųjų lytinių santykių pradžia Lietuvoje yra 13-15 metų. Daugumos paauglių merginų seksualiniai partneriai yra bendraamžiai. Apklausos parodė, kad beveik ketvirtadalis lytiškai aktyvių merginų turi daugiau nei vieną partnerį.
Dauguma paauglių teigia, kad pirmieji lytinai santykiai nebuvo savanoriški, ir žymiai dažniau tai įvyko apsvaigus nuo narkotikų ar alkoholio. Alkoholio ir narkotikų vartojimas priklauso rizikingo elgesio kategorijai, padidinančiai ir ankstyvų lytinių santykių riziką. Dar daugiau, alkoholio ir narkotikų vartojimas sumažina kontraceptinių priemonių, tarp jų ir prezervatyvų, vartojimą. 
Paaugliai, slapta turintys lytinius santykius, yra labai išradingi dėl vietos ir laiko, kada tą daryti. Tos vietos – tai savi ir draugų butai, diskotekos, kino teatrai, nuošalios vietos net mokyklose, kiti visi įmanomi ,,laisvi plotai”. Laikas – dažniausiai rytas arba diena, kai tėvai darbe. Paauglių ankstyvų lytinių santykių pasekmės – nepageidautini nėštumai ir LPI.

Tėvų įtaka
Tėvus dažnai šokiruoja faktas, kad jų vaikas seksualiai aktyvus. Jie tai priima kaip asmeninį įžeidimą, jų valios nepaisymą, ištvirkavimą. Paskutiniai tyrimai rodo, kad šeimose, kur tėvai skiria daug laiko bendravimui su vaikais ir atlieka rimtą elgesio kontrolę, jų vaikai žymiai vėliau pradeda lytinius santykius.  Taip pat nustatyta, kad paauglės, kurios kalbasi su tėvais, ypač motinomis, lytiškumo klausimais, lytinius santykius pradeda žymiai vėliau ir yra konservatyvesnės, nei tos, kurios kalbasi tik su draugais . 
Tikra tiesa yra ir tai, kad paauglė, kuriai sukako šešiolika metų, gali pati savarankiškai, be mamos žinios ir palydos kreiptis ir dėl medicininės pagalbos, ir dėl kontracepcijos. Todėl jeigu jūsų dukra seksualiai aktyvi, reikia padėti jai pasirenkant kontracepciją, suteikti informacijos apie galimas ligas ir pavojus, kurie atsiranda keičiant lytinius partnerius.   

Rizika
Ir ankstyvų lytinių santykių, ir ankstyvo nėštumo rizikos faktoriai yra tie patys. Paauglės pradeda lytinius santykius anksčiau ir pastoja dažniau, jei yra nepakankama tėvų kontrolė, vieniša motina.
Socialinė aplinka, sumažėjęs savęs vertinimas ir negalėjimas atsispirti išorinei įtakai, depresija, seksualinė prievarta yra priežastys, skatinančios ankstyvus lytinius santykius ir ankstyvą nėštumą. Jeigu paauglė turės daugiau veiklos, daugiau bendraus su tėvais, tai tikimybė pradėti ankstyvus lytinius santykius ir pastoti bus mažesnė.

Paauglių švietimas seksualinės sveikatos klausimais
Nustatyta, kad pagrindinę informaciją lyčių bendravimo klausimais paaugliai gauna iš masinių informacijos priemonių – interneto, televizijos, video, filmų, spaudos. Svarbus šaltinis – draugai ir tėvai. Paauglių apklausos rodo, kad jie norėtų gauti daugiau žinių iš tėvų, taip pat pageidautų, kad tėvai dažniau bendrautų vadinamosiomis jautriomis temomis. Tačiau nusivilia, nes pastarieji ne tik nerodo iniciatyvos, bet ir akivaizdžiai vengia seksualinių temų. Tėvai stereotipiškai mano, kad vaikas pradės lytinius santykius bent jau sulaukęs pilnametystės. Vis dėlto ir sveikatos priežiūros specialistai gali paveikti paauglių seksualinį elgesį, teikdami reikalingą informaciją jiems patiems arba per draugus ir tėvus. 
Norint išvengti ankstyvų nėštumų, abortų ir LPI, paaugles reikia skatinti atidėti lytinių santykių pradžią. O jau pradėjusioms lytinius santykius patariama riboti lytinių partnerių skaičių, nuolat naudoti prezervatyvus. Išvengti ŽPV ir su tuo susijusių komplikacijų galima ŽPV vakcinos pagalba.

Lietuvos sveikata