Riešutai – tai lazdynų ar kitų medžių vaisiai kietu lukštu ir valgomu branduoliu. Į mūsų šalį riešutai patenka iš Turkijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano ir kitų šalių. Lietuvoje natūraliai auga tik lazdynai. Beje, šiemet kaip niekada Lietuvoje gausiai užderėjo lazdynų riešutų. Išėję grybauti, žmonės parsineša pintines prinokusių rusvų ir sultingų riešutų. Visi jų ragavę sako, kad tai patys skaniausi riešutai.

Įvairiose parduotuvėse galima nusipirkti graikinių, lazdynų, anakardžio, žemės riešutų, pistacijų, migdolų.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialisto Andriaus Kavaliūno, riešutai yra geras baltymų ir skaidulų šaltinis. Jie žinomi jau nuo gilios senovės, kai kurių tautų vadinti dievų maistu.

Tačiau jų gerosios savybės nėra tik mitas, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios riešutų sudedamosios dalys saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų. Daugelyje riešutų rūšių yra biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų: pvz., E, B1, PP; mineralinių medžiagų: kalcio, kalio, geležies, mangano, chromo. Įrodyta, kad riešutai stiprina organizmą, pašalina nuovargį, gydo žaizdas, reumatą, mažakraujystę.

Nors riešutai kaloringi, bet daugelyje jų nėra sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi pasakymas, kad riešutai tukina yra netiesa. Dietologai dažnai rekomenduoja riešutus vartoti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

Įvairios riešutų rūšys turi skirtingą mitybinę vertę. Vieni riešutai turi daugiau vitaminų, kiti – mineralinių medžiagų, o žmogaus organizmui reikalinga ir viena, ir kita. Pavyzdžiui, lazdyno riešutuose gausu vitamino B6, kuris yra svarbus faktorius fermentiniams procesams, imuninei sistemai, baltymų apykaitai, vitamino E – svarbaus antioksidanto, saugančio nuo vėžinių ląstelių formavimosi, taip pat geležies; o graikiniuose – cinko, reikalingo imuninei sistemai stiprinti, skeleto formavimuisi, geležies, vitamino B6, taip pat omega-3 nesočiųjų rūgščių, kurios saugo širdies ir kraujagyslių sistemą nuo ligų; anakardžiai vertingi tuo, kad turi daug geležies, būtinos normaliai kraujodarai, ir jos kiekiu prilygsta mėsai, o migdolai – vitamino E, kalcio, reikalingo kaulams bei dantims formuotis, kalio, reguliuojančio kraujo spaudimą, magnio. Pistacijose gausu vitamino B1, saugančio ir stiprinančio nervų sistemą, skatinančio normalų augimą, taip pat vitamino E, kalio, geležies.

Pagal sveikos mitybos piramidę, riešutai patenka į vieną maisto produktų grupę kartu su mėsa, paukštiena, žuvimis, ankštiniais, kiaušiniais. Produktų iš šios grupės reikėtų suvartoti 2-3 porcijas per dieną. Viena dalis galėtų būti 100-150 g riešutų.

Svarbu, kokiu tikslu mes vartojame riešutus. Dažniausiai juos renkamės kaip užkandį, pavyzdžiui, įvairių riešutų mišinius ar paskrudintus su druska, taip pat vartojame įvairių patiekalų gamybai. Beje, geriausia rinktis nesūdytus ir nekepintus riešutus, jei norime, kad organizmas pasisavintų daugiausia naudingųjų medžiagų. Druskos dažniausiai ir taip valgome per daug. Kepinti riešutai netenka daug vitaminų, ypač vitamino E.

Andriaus Kavaliūno nuomone, nereikėtų pamiršti, kad tiek vaikas, tiek ir suaugęs žmogus gali būti alergiškas riešutams – jie gali sukelti labai stiprias reakcijas organizme (anafilaksinį šoką) net suvartoti ir nedideliais kiekiais. Dažniausiai pasitaiko alergija žemės riešutams. Užsienio šalyse įprasta apie galimą alergijos pavojų parašyti produktų etiketėse, valgiaraščiuose.

Taip pat, perkant riešutus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie nėra suskilę, dėmėti, pajuodę. Jei, atkandę riešutą, pajutote kartų skonį, riešuto nevalgykite – jis gali turėti pavojingų toksinių medžiagų – mikotoksinų.

Sakoma, jei kasdien suvalgysite nors po keturis riešutus, būsite sveikas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas
Andrius Kavaliūnas,
tel. (8-5) 264 96 70
el.p. a.kavaliunas@vilniausvsc.lt

Atstovė ryšiams su visuomene
Roma Daškevičienė,
tel. (8-5) 264 96 61, mob. 8 611 33021
el.p. r.daskeviciene@vilniausvsc.lt