Vokietijos mokslininkai nustatė, kad naudojant donoro kaulų čiulpų ląsteles ir jas persodinant ŽIV užsikrėtusiam asmeniui įmanoma pagerinti sergančiojo natūralią imunininę sistemą. Persodinus donoro kaulų čiulpus ŽIV infekuotas pacientas neužsikrėtė jokia papildoma infekcija beveik 3 metus.
ŽIV užsikrėtęs pacientas, gyvenantis Berlyne, taip pat sirgo leukemija, tad jam kaulo čiulpai buvo persodinti siekiant gydyti nuo šios ligos, tuo tarpu atsitiktinai pastebėta, kad transplantacija buvo itin naudinga ir stabdant ŽIV viruso vystymąsi. Mokslininkai teigia, kad donoras, kurio kaulų čiulpai buvo persodinti infekuotajam pacientui, turi tam tikrą kaulų čiulpų ląstelių genetinę mutaciją, kurios dėka imuninė sistema tampa itin atspari infekcijoms.
Visgi mokslininkai teigia, kad toks ŽIV viruso gydymas gana pavojingas, kadangi kaulų čiulpų transplantacija yra itin sudėtinga, o po operacijos paciento kūne turi pradėti augti naujos kaulų čiulpų ląstelės. Kadangi tam reikia laiko,imuninė sistema būna silpna, tad ŽIV virusas gali pradėti daugintis itin sparčiai.
Pabrėžiama, kad imunodeficito virusas gydomas įvairiomis vaistų kombinacijomis ir gali būti sustabdomas jo plitimas, tačiau, nors kartais paciento organizme tyrimais jo rasti nepavyksta, užsikrėtus jis nebeišnyksta.
Ypatinga genetinė mutacija, kurią turintys žmonės galėtų būti kaulų čiulpų donorais infekuotiesiems yra itin reta. Ją turi tik 3 proc. Europiečių. Visgi, tai galėtų būti genetinių tyrimų pradžia, kurių rezultatai būtų pagrindas tobulesniam ŽIV gydymui.
Reuters Health