Metus rūkyti, dažnai neišvengiama abstinencijos sindromo, kai be priežasties
sudirgstama,
tampa sunkiau susikoncentruoti, gali atsirasti priešiškumas supančiai aplinkai,
nerimas, nekantrumas, gali apimti bloga nuotaika ar net depresija, kankinti
nemiga, nuovargis, padidėti apetitas, dažnai metus rūkyti priaugama svorio.
Vilniaus Žvėryno klinikos bendrosios praktikos gydytoja Eglė Markovski:
– Kadangi prie nikotino labai priprantama, mesti rūkyti nelengva, tačiau tai
padarius sveikata pradeda gerėti iš karto. Maždaug per pusmetį išnyksta
kvėpavimo ligų simptomai, iki 10 proc. pagerėja plaučių funkcija. Per penkerius
metus dvigubai sumažėja širdies infarkto tikimybė. Po 10 metų tikimybė susirgti
plaučių vėžiu sumažėja du kartus, o širdies infarkto rizika tampa tokia pat,
kaip ir niekada nerūkiusiojo.
Iš 90 proc. norinčių “cigaretes padėti” rūkalių tai padaro vos 1 proc.
Būtent dėl abstinencijos sindromo daugelis ir neatsisako šio įpročio.
Kol visiškai nemetėte rūkyti, apie antsvorį nevertėtų galvoti, o tik pasistengti
pakeisti mitybos įpročius, valgyti 5-6 kartus per dieną, nes noras ko nors
užkrimsti dažnai ir verčia imtis cigaretės. Sveikatai kenkia, kai rūkoma “ant
tuščio skrandžio”, nes tabako dūmai, susimaišę su seilėmis, žaloja skrandžio
gleivinę, patekę į žarnyną tuojau pat įsigeria į kraują.
Geri patarimai:
į darbą neškitės vaisių, sūrelį, sumuštinį, kefyro ar jogurto,
vykdami į darbą bent dalį kelio eikite pėsčiomis, dirbdami darykite trumpas
pertraukėles,
atsisakydami šio žalingo įpročio pamėginkite skaičiuoti surūkytas cigaretes –
kasdien surūkykite viena mažiau nei vakar, nerūkykite visos cigaretės, o
užtraukę porą trejetą kartų ją išmeskite,
nerūkykite eidami, lipdami laiptais ar kopdami į kalniuką, nes tuo metu
intensyviau kvėpuojama ir kancerogenai be didelio vargo patenka į tolimiausius
plaučių kampelius,
kuo ilgiau būkite nerūkę po sunkaus fizinio darbo.
Tik skaičiai:
per dieną surūkantys pakelį cigarečių, kainuojantį apie 5 Lt, per savaitę
prarūko 35, per mėnesį – 150, o per metus 1825 Lt,
nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių, bronchų bei
kt.) pasaulyje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 3 milijonai žmonių, iš jų 1
milijonas 200 tūkstančių Europos gyventojai, 7 tūkstančiai – Lietuvos
gyventojai,
rūkantys žmonės gyvena 5-9 metais trumpiau už nerūkančiuosius,
rūkančiuosius tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto
dažniau serga kvėpavimo takų ligomis,
rūkalių širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau už nerūkančio,
80 proc. plaučių vėžio atvejų tenka rūkoriams,
rūkantieji serga 3,5 karto dažniau nei nerūkantieji, darbe juos dukart dažniau
ištinka nelaimingi atsitikimai,
rūkančiam diabetikui reikia 20 proc. daugiau insulino,
rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai
mažesnis 200-300 gramų,
rūkančioms moterims kone dviem metais anksčiau prasideda klimakterinis
laikotarpis,
būnant prirūkytame kambaryje, jau po 30 minučių nerūkančiųjų kraujyje pradeda
daugėti anglies monoksido, padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas,
apie 20 proc. visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas.
Šiek tiek istorijos
Šiaurės Amerikos indėnai tabaką vartojo jau daugiau nei prieš 4000 metų, šį
augalą laikydami magišku ir turinčiu gydomųjų savybių. Manyta, kad kartu su
dūmais galima išrūkyti ligą, o tabako įkvėpimas buvo prilyginamas bendravimui su
dievais.
Nuo pat tabako išplitimo atsirado ir kovojančių prieš jo vartojimą. XVII a.
pradžioje Anglijos karalius Džeimsas I įvedė muitą tabakui, nes jis kenkiąs
sveikatai, apsvaiginąs žmones ir silpninąs šalies karius. Prancūzijoje tų pačių
priemonių ėmėsi kardinolas Rišeljė. Tačiau draudimai nesustabdė tabako plitimo,
o tik paskatino jo kontrabandą.
Šalyse, kur dėl karšto klimato rūkymas lengvai galėjo sukelti gaisrą, įstatymai
buvo dar griežtesni. Pvz., Turkijoje rūkorius baudė kūno bausmėmis, ir net
mirtimi, Japonijoje už rūkymą galėjo uždaryti į kalėjimą.
Iš žvaigždžių lūpų
Arnas Klivečka, 5 kanalo laidos “Sąmokslo teorija” vedėjas:
Mesti rūkyti pamėginau tik vieną vienintelį kartą. Tai padariau staigiai, nes
galvojau, kad taip bus lengviau. Tačiau tikrai tas metodas nepasiteisino, nes
staigiai metus mintys ir noras taip pat staigiai nedingsta iš sąmonės. Ištvėriau
tris mėnesius, bet tai buvo tikros kančios metas ir pagaliau teko pripažinti,
kad dar nesu moraliai toks tvirtas, kad galėčiau ištverti be dūmo.
Jolanta Talaikytė, Vilniaus modelių namų dizainerė, Dailės akademijos
docentė, dailininkė:
Paauglystėje pamėginau rūkyti, kaip ir daugelis sulaukę panašaus amžiaus, tačiau
neužsikabinau, nes nepatiko. Apskritai, nemėgstu priklausomybės, nemėgstu kažką
daryti paslapčiomis, eiti už kampo, ypač kai šalta. Be to, rūkymas man nebuvo
pats svarbiausias dalykas. Gyvenime aš atrandu kur kas daugiau malonesnių ir
įdomesnių užsiėmimų.
Dainius Martinaitis, šou verslo atstovas, laidų ir renginių vedėjas:
Buvau metęs prieš kelerius metus, bet neilgai teištvėriau. Naktiniai
košmarai kankino beveik kiekvieną naktį, o dienomis stengiausi likti tvirtas,
bet kad neužsirūkyčiau, prisigalvodavau įvairių dalykėlių. Per dieną
sukramtydavau iki poros dėžučių dantų krapštukų, valgiau viską iš eilės, kad tik
burna būtų pilna. Bet netrukus pajutau, kad pučiuosi kaip ant mielių. Tad
spjoviau į savo eksperimentus sutikdamas, kad tabakas stipresnis už mane.