Pirmas mitas – rachitu susergama tik dėl vitamino D stokos. Iš tiesų šią
ligą sukelia ne tik vitamino D, bet kalcio bei fosforo trūkumas. Geriausia
apsauga nuo to – tinkamas kalcio ir fosforo kiekis kūdikio maistelyje.
Idealiausia variantas – motinos pienas, kuriame kalcio du kartus daugiau nei
fosforo. Be to, piene yra baltymų, reguliuojančių kalcio pasisavinimą. Todėl
mamos pienu maitinami vaikai rečiau serga rachitu.
Antra svarbi sąlyga – judėjimas. Mažylis privalo turėti galimybę laisvai judinti
rankas ir kojas. Jam reikia daryti masažą. Jeigu vaiko galimybė judėti dėl tam
tikrų priežasčių yra ribojama, rachito susiformavimo rizika padidėja.
Pavyzdžiui, Afrikoje, kur saulėtų dienų daugiau nei pakankama, daug vaikų serga
rachitu. To priežastis – afrikietės vaikus vysto iki 4 mėnesių amžiaus.
2. Visi dirbtiniu maisteliu maitinami vaikai serga rachitu.
Ne. Aišku, motinos pienas nuo šios ligos apsaugo geriau. Tačiau kūdikių
maitinimui skirtų mišinėlių sudėtyje yra profilaktinė vitamino D dozė. Taip pat
yra mišinėlių, kuriuose kalcio ir fosforo santykis yra “teisingas”.
Subalansuota mišinėlio sudėtis, masažas, ilgi pasivaikščiojimai lauke, vitaminas
D profilaktiškai – visa tai padės išvengti rachito ir maitinant kūdikį
dirbtiniais mišinėliais.
O krūtimi maitinanti mama turėtų pasirūpinti savo visaverte mityba. Kas dieną ji
turėtų suvalgyti 100 g varškės, išgerti 750 ml pieno arba kefyro.
3. Rachitas – neturtingų visuomenės sluoksnių liga.
Iš tiesų rachitas – augančio organizmo liga. Jeigu mažylis labai greitai priauga
svorio, jo kaulams nepakanka kalcio, fosforo, vitamino D, kurių jis gauna su
maistu. Tačiau reikia žinoti, kad rachitas – laikina būsena. Subalansuota
mityba, tinkamas gydymas ir po kelių mėnesių vaikas pasveiksta.
4. Pirmas rachito požymis – nuplikęs pakaušis.
Jeigu nuo mažylio pakaušio nukrito plaukai, liga jau toli pažengusi. Pirmasis
požymis – valgant vaikui prakaituoja galvytė ir kakta. Šis simptomas atsiranda,
kai vaikučiui sueina mėnuo du.
Antras simptomas – vaiko prakaitas pasidaro “rūgštus”. Mama tai gali pajusti
bučiuodama kūdikį. Taip nutinka dėl to, kad mažylio organizme sutrinka rūgščių
ir šarmų pusiausvyra.
Trečiasis simptomas – užkietėję viduriai. Taip pat švelniai spustelėjus kūdikio
odelę, ji toje vietoje paraudonuoja, raudonis “tirpsta” pamažu – minutę kitą.
Pastebėjus šiuos simptomus, nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją. Jei liga
negydoma ir toliau, vaikas tampa neramus, nuolat sukinėja galvytę, dėl to
nuplinka pakaušis.
Lengvabūdiškas tėvų požiūris į rachitą vaikui gali atsiliepti ne tik kreivomis
kojomis. Vaikui vėliau gali pasireikšti stuburo iškrypimas, plokščiapadystė.
Krūtinės ląstos deformacija gali būti dažnų bronchitų priežastis.
Negydomas rachitas “gadina” ne tik pieninius, bet ir nuolatinius dantis, rachitu
persirgę mokyklinio amžiaus vaikai skundžiasi prastesniu regėjimu.