Gyvendami
retai kada susimąstome, kokie dalykai atima daugiausia mūsų laiko. Ar
žinojote, kad sulaukę 78 gimtadienio devynerius metus būsite praleidę
prie televizoriaus, keturis – vairuodami mašiną, 92 dienas tualete ir 48
dienas mėgaudamiesi sekso malonumais.
Tačiau kur kas labiau
šokiruoja žinia, kad net 25 metus sulaukus minėto amžiaus kiekvienas iš
mūsų būsime tiesiog pramiegoję. Kyla noras nors dalį to laiko sutaupyti,
todėl BBC.com pasidomėjo, kiek žmogus gali nemiegoti ir kokios gali
būti to pasekmės.
Ketinančius tai išbandyti savu kailiu docentė
Erina Hanlon iš Čikagos miego, metabolizmo ir sveikatos centro
universiteto įspėja: poreikis miegoti yra toks stiprus, kad ilgainiui
jis nugali net poreikį valgyti. Kad ir kaip sąmoningai besistengtumėte,
smegenys tiesiog užmigs.
Kam reikalingas miegas?
Anot
E. Hanlon, miegas tarsi „perkrauna“ žmogaus organizmą, o tinkama miego
rutina padeda stiprinti imuninę sistemą, greičiau pasveikti, pagreitina
medžiagų apykaitą ir, kas be ko, suteikia pakankamai energijos visai
dienai.
Todėl miegantys pernelyg mažai ar nekokybiškai padidina
riziką susirgti diabetu, širdies ligomis, depresija ir rizikuoja
nutukti. Prastai išsimiegojęs žmogus jaučiasi vangus, irzlus ir
mieguistas, o ilgainiui tampa sunku susikoncentruoti ir suprastėja jo
trumpalaikė atmintis.
Peržengus kritinę ribą, protas tarsi
susipainioja, žmogus ima jaustis paniuręs, paranojiškas, net gali
pamatyti tai, ko iš tiesų nėra. „Žmogus ima regėti haliucinacijas ir
šiek tiek išprotėja“, tvirtina miego medicinos direktorius Atulas
Malhotra.
Miego
stygius sekina ir žmogaus kūną. Pastebėta, kad padidėja streso hormonų
kortizolio ir adrenalino gamyba, todėl pakyla kraujo spaudimas ir
susilpnėja imuninė sistema.
Jeigu miegas taip ir neateina
Kokį
poveikį miego trūkumas turi žmogaus organizmui turbūt geriausiai
atspindi reta genetinė liga, vadinamoji fatalinė paveldima nemiga.
Galima tik pasidžiaugti, kas ši liga labai reta ir yra palietusi vos 40
šeimų visame pasaulyje.
Šio sutrikimo metu yra pažeidžiamas
tarpinių smegenų gumburas, atsakingas už žmogaus miegą. Iš pradžių
žmogus gali sunkiai užmigti, blogai miegoti, tačiau ilgainiui be miego
jis išbūna net keletą dienų. Tuomet pasireiškia stiprus prakaitavimas,
susitraukia vyzdžiai. Nemiegodamas keletą savaičių, žmogus tampa panašus
į miegantį ir per miegus vaikštantį, raumenys nevalingai
susitraukinėja, ima kristi svoris, išryškėja demencija, o galiausiai
žmogus tiesiog miršta.
Tačiau miego tyrimų centro direktoriaus
Jerome Siegelio manymu, žmogų nužudo ne pats miego trūkumas, o tai, ką
ši nemiga padaro jo organizmui. Baisiausia tai, kaip ši liga pažeidžia
žmogaus smegenis.
Drąsūs eksperimentai
Ilgiausias
laikas be miego priklauso Randy Gardner, kuris 1964 m. nemiegojo net
264 valandas, tai yra apie 11 dienų. Ne tokie patikimi šaltiniai teigia,
kad viena moteris 1977 m. sugebėjo nemiegodama linguoti supamojoje
kėdėje net 18 dienų.
Tačiau vargu ar svarbu žinoti, kiek
ilgiausiai žmogus galėtų išbūti be miego, žinant, kokių padarinių tai
gal sukelti jo organizmui. Tad šie nemigos eksperimentai jau nebėra
fiksuojami ir Gineso rekordų knygoje.
Linkime neeksperimentuoti ir jums!
