Statistikos departamento duomenimis, vien dėl PVM tarifo padidėjimo iki 19 proc. vaistiniai preparatai šiais metais mūsų šalyje pabrango 14,3 proc.

Statistikos departamentas skelbia, kad šių metų sausio mėnesį labiausiai brango degalai ir tepalai, farmacijos gaminiai, mėsa ir jos produktai, elektra, spirituoti gėrimai ir dujos. Sveikatos priežiūra vidutiniškai brango 10,4 proc. ir čia didžiausią vaidmenį suvaidino net 14 proc. padidėjęs farmacijos produktų PVM tarifas. 4,3 proc. sausį brango odontologų paslaugos, 8,2 proc. - terapiniai aparatai ir įranga, 3,6 proc. - medicinos paslaugos. Ir tik sanatorijų paslaugos atpigo vienu procentu.

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į brangusias ar atpigusias prekes bei paslaugas (atpigo drabužiai, avalynė, kietasis kuras, aprangos reikmenys, būsto nuoma bei atostogų išvykos), bet ir į pastebimai šių metų pradžioje sumažėjusią prekybos įmonių apyvartą. 2009 m. sausį, palyginti su 2008 m. sausiu, ji sumažėjo 27,2 proc. Maisto prekių ir gėrimų šalies gyventojai pirko 10,2 proc., o ne maisto prekių - 20,6 proc. mažiau. Farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekių apyvarta sumažėjo 16,3 proc.



Kodėl pabrango vaistai



Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 2003 iki 2008 m. rugsėjo farmacijos gaminiai Lietuvoje pabrango 49 proc. Farmacijos departamento Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis siūlo atskirti dvi dideles vaistinių preparatų grupes -kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius vaistus.

"Šiuo metu valstybė reguliuoja tik kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainas, o nekompensuojamųjų vaistų kainos yra laisvos. Kasmet leidžiamame kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne yra nustatomos maksimalios mažmeninės šių vaistų kainos, jų bazinės kainos ir pacientų priemokos. Maksimali kompensuojamojo vaistinio preparato kaina nustatoma prie jo gamintojo deklaruotos kainos pridedant fiksuotus maksimalius didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius", - paaiškina T. Alonderis.

Minėti antkainiai patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir vaistinėms draudžiama parduoti kompensuojamuosius vaistinius preparatus už didesnę negu galiojančiame kainyne nurodytą maksimalią mažmeninę kainą.

T.Alonderio tikinimu, mažmeninę kompensuojamojo vaisto kainą leidžiama padidinti tik retais atvejais: nuo 2002 iki 2008 m. tai padaryti buvo leista 50-iai iš 1500 kompensuojamųjų vaistinių preparatų.

"Priimdama sprendimą dėl kompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninės kainos padidinimo, komisija atsižvelgia į galimybes užtikrinti pacientų gydymo tęstinumą, galimas gydymo alternatyvas bei finansines pasekmes", - teigia T.Alonderis.

Nepaisant to, pastaruoju metu vis dažniau girdime ir apie padidėjusias kompensuojamųjų vaistų priemokas, kurios priklauso nuo Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne nustatytų bazinių (valstybės kompensuojamų) kainų. Kai kainyne mažinama bazinė vaistinių preparatų kaina, gali padidėti ir dažnai padidėja paciento mokama priemoka - jei atsiradus naujų pigesnių tos pačios veikliosios medžiagos generinių vaistų pacientas nėra linkęs keisti jais anksčiau vartotų vaistų, tuomet tenka primokėti daugiau.



Ar vaistų kainos stabilizuosis?



Nuo 2009 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauji Kompensuojamųjų vaistų kainyno pakeitimai. Jis papildytas 54 naujomis pozicijomis, įtraukti kai kurie generiniai vaistiniai preparatai, išbraukti 24 vaistų pavadinimai, mažmeninė kaina keičiasi 23-ijų, o bazinė kaina - 115 vaistinių preparatų. Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) direktorė Jūratė Kulberkienė tikina, kad valstybė skatina gydytojus skirti pigesnius generinius, o ne brangesnius patentinius vaistus, ir tokia praktika yra sveikintina. Vis dėlto svarbiausias turi būti racionalus ir pamatuotas gydytojo sprendimas bei konkretaus paciento interesai. Todėl, pasak J.Kulberkienės, tampa svarbus kompensuojamojo vaisto priemokos dydis ar tai priemokai taikoma vaistinės nuolaida.

"Valstybės kompensuojamų vaistų tikrai netrūksta visų grupių ligoms gydyti. Be to, šių vaistų kainos yra reguliuojamos. Didžiąją kompensuojamojo vaisto kainos dalį sudaro gamintojo kaina, dėl bazinių kainų sumažinimo valstybė periodiškai derasi su gamintojais. Galutinėje tiekimo grandyje, vaistinėje, kompensuojamojo vaisto kaina gali padidėti nuo 4 iki 22 proc, nevertinant suteikiamų nuolaidų, todėl vaistinėms tokių vaistų pardavimas nepadengtų net minimalių veiklos sąnaudų", - dėsto J.Kulberkienė.

Ar galima artimiausiu metu tikėtis stabilių vaistų kainų? Vargu. J.Kulberkienės tikinimu, daugiausiai įtakos vaistinių preparatų kainų pokyčiams turi gamintojai, kurie retai kada mažina vaistų kainas.

"Vaistus perkantis žmogus kainų pokyčius gali pastebėti vaistinėje, tačiau, kaip žinoma, vaistinių yra pakankamai daug, ypač mieste, jos konkuruoja tarpusavyje, todėl labai retai imasi didinti kainas. Kita vertus, žvelgiant į padėtį rinkoje tikrai galima rasti nemažai vaistų kainų skirtumų: vienose vaistinėse kainos didelės, kitose - vidutinės, trečiose - visiškai mažos. Tokius kainų skirtumus lemia vaistinių veiklos efektyvumas ir finansinės galimybės išlaikyti vienokias ar kitokias kainas", - mano NVPA direktorė J.Kulberkienė.



Pavojus miestelių vaistinėms



NVPA direktorė ragina valstybę atsisakyti ketinimų reguliuoti ne tik kompensuojamųjų, bet ir nekompensuojamųjų vaistų kainas, nes tai nieko gero neduos.

"Ar valstybė gali garantuoti, kad imdamasi reguliuoti kainas, uždraudusi veikti rinkos dėsniams ir nubloškusi farmacijos rinką į planinės ekonomikos laikus laimės stabilias vaistų kainas? Ar sutramdžiusi vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių norą gauti pelno, kuris dabar siekia apie 3,2 proc., sustabdys ir vaistų gamintojų apetitą turėti dar didesnį pelną (dabartinis siekia 14 proc.)? Galbūt tada turėtume grįžti prie valstybinių vaistinių, nors kažkada jų atsisakėme kaip nuostolingų valstybei", - klausia J.Kulberkienė.

Pašnekovės teigimu, vaistų kainų reguliavimas priverstų bankrutuoti kaimo ir mažų miestelių vaistines, kiltų teisėtas gyventojų nepasitenkinimas dėl mažėjančio vaistų prieinamumo.

"Gal geriau turėkime drąsos vieną kartą pasakyti vartotojui, kad jis, brangiau mokėdamas už vitaminus, maisto papildus ir kitus žiniasklaidos reklamuojamus vaistus, kartais perka savo sveikatai nebūtiną prekę. Jei abejojate, pažiūrėkite į perkamiausių vaistų dešimtuką. Jie negali būti pigūs, nes turi padengti dalį jų gamybai, reklamai, logistikai ir pardavimui išleistų lėšų. Šie vaistai pabrango, nes brangsta viskas, net ir maisto produktai. Valstybės pareiga - kompensuoti savo piliečių sveikatai būtinus vaistus, reguliuoti jų kainas, o visa kita turėtų paklusti bendriems rinkos dėsniams", - įsitikinusi J.Kulberkienė.

Lietuvos vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacijos valdybos pirmininkas, UAB "Tamro" generalinis direktorius Gytis Bendorius tikina, kad vidutinė parduodamų vaistų kaina 2004-2006 m. didėjo po 10-12 proc. kasmet, 2007-2008 m. - po 5-7 proc. (Nuo 2009 m. sausio 1 d. vaistai brango dėl padidėjusio PVM tarifo.) Pašnekovo teigimu, vaistų vaistinėse, skaičiuojant didmeninėmis kainomis be PVM, 2004 m. parduota už milijardą, o 2008 m. - už pusantro milijardo litų. G.Bendoriaus teigimu, vaistų, parduodamų vaistinėse, kainoms įtaką darė trys pagrindinės tendencijos. Pirmiausia tai, kad senesnius bereceptinius vaistus pakeitė naujesni, europinius gamybos standartus atitinkantys, labiau reklamuojami, tačiau brangesni vaistiniai preparatai. Pvz., peršalimui gydyti 2004 m. rugsėjį populiariausi buvo paracetamolis už 0,75 Lt, acetylsalicilicum už 0,72 Lt ir analginas už 0,71 Lt. 2008-ųjų rugsėjį populiariausi buvo "Gripex" už 11,99 Lt, "Theraflu" už 14,99 Lt, "Coldrex" už 10,59 Lt. Senieji vaistai neišnyko, jų galima įsigyti ir šiandien, tačiau jų perkama mažiau.

"Per pastaruosius penkerius metus kai kurie nereceptiniai vaistai pigo dėl gamintojų, didmenininkų ar vaistinių konkurencijos, kai kurie brango dėl gamybos sąnaudų didėjimo. Pvz., "Mezym 3500" 2004 m. kainavo 5,64 Lt, 2008 m. - 4,99 Lt (pigo 12 proc.); "Ibumetin" - atitinkamai 5,16 ir 4,99 Lt (pigo 3 proc.); "Fastum" - 16,76 ir 17,47 Lt (brango 4 proc.); širdies lašai - 2,32 ir 3,29 Lt (brango 42 proc.); "Arthrostop" - 40,82 ir 48,99 Lt (brango 20 proc.). Receptiniai kompensuojamieji vaistai nebrango, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kartais priemokos padidėdavo originaliam preparatui, kai atsirasdavo pigesnis analogas - generinis preparatas", - tvirtina G.Bendorius.

Pasak jo, nereceptiniai vaistai ir maisto papildai ateityje turėtų brangti dėl didėjančios MHH infliacijos. Brangimą taip pat skatins numatomi įvesti abejotinos naudos reikalavimai dėl vaistinių steigimo, vaistų ženklinimo, procedūrų rengimo ir t.t.

"Žinoma, brangimą stabdys arši konkurencija, kuri gali baigtis po nuostolingai dirbančių vaistinių bankrotų arba tęsis vartotojo naudai ir toliau, jei, uždarę dalį nuostolingų vaistinių, vaistininkai padidins veiklos našumą", - apibendrina pašnekovas.

Elzbieta Naruckaitė

Veidas