Nesvarbu koks mūsų būstas. Mažas ar didelis. Butas ar namas. Svarbu, kad mes
jame pasitinkame kiekvieną rytą ir palydime kiekvieną vakarą. Jame mes ilsimės
nuo kasdieninių darbų ir problemų. Jame auginame vaikus ir kartu augame patys.
Mūsų namai – mūsų tvirtovė. Todėl jie turi būti šilti mums ne tik tiesiogine
(šildymo) prasme. Į juos turime norėti grįžti…
Kalbant apie bet kurių namų šilumą, dažnai lemiamas vaidmuo atitenka interjerui.
Kaip būstas įrengtas, kokios medžiagos buvo panaudotos vidaus erdvių apdailai,
kokiais baldais jis apstatytas. Kaip bebūtų keista, bet lengviausia šiltus namus
sukurti vadovaujantis klasikinio interjero taisyklėmis. Kuo mažiau sintetikos –
tik natūralios medžiagos. Medis – apdailai ir baldams. Medvilnė, vilna, šilkas –
apmušalams ir kilimams. Saikingi ar gausūs medžio raižiniai – estetikai. Akmuo,
marmuras, medis – stalviršiams, palangėms, laiptams. Dekoro smulkmenoms
(statulėlės, vazos, žvakidės, šviestuvai ir kita) – medis, stiklas, krištolas,
metalas, marmuras.
Be abejonės, svarbu ir tai kaip viskas apstatyta, ar kiekvienas daiktas turi
savo vietą ir ar pakankamai erdvės yra palikta būsto gyventojams tarp daiktų
gausybės. Jei bijote suklysti planuodami apstatymą, ieškokite gero interjero
dizainerio, o jei ketinate viską atlikti patys, nepamirškite perversti gausybės
žurnalų ar paieškoti internete vaizdinės informacijos apie klasikinį interjerą.
Svarbiausia, kurdami jaukius ir šiltus namus nepamirškite dalivauti patys, nes
juose gyvensite būtent jūs.
Specialisto komentaras
Laura Grainytė. Architektė
Klasikinis interjeras jau savo pavadinime slepia tai, kas niekada nesensta ir
lieka madinga. Naudojamos medžiagos tuomet buvo natūralios, nekeičiamos tuo, kas
yra tik antrinis produktas. XXI a. gali pasiūlyti ir tai, bet tuo pačiu metu,
nuvesti prie kičo. Klasikinio interjero raktiniai žodžiai – medžiagų originali
kilmė, formų subtilumas, aktyvių objektų darni spalvinė ir kompozicinė dermė.
Klasikinio interjero gimimo lopšys – didelės erdvės, todėl masyvūs, turtingi
daiktai išryškėdavo, atskleisdavo savo grožį. Ne taisyklė, kad klasikiniam
stiliui kurti reikalingos tik didelės erdvės, tačiau XXI a. mažas erdves galima
perpildyti ir paversti suspaustu muziejumi. Svarbu nuolat įvertinti kiekvieno
daikto mastelį kuriamoje erdvėje. Kad ir kokie dažniausiai būna klasikiniai
daiktai, ne visada jie dera tarpusavyje. Didžiausias uždavinys – nepersistengti.
Darna tarp įnoringų formų, raštų, medžiagų yra sudėtingai suvaldoma. Tačiau,
kaip sako virėjai, naudojant gerus produktus, visada gausi gerą patiekalą:
natūralios medžiagos jau pačios kuria jaukumo atmosferą. Geriau mažiau akcentų,
bet lai jie būna kokybiški. Juk klasikinis interjeras – prabanga. Daug dėmesio
turi būti skiriama detalių apgalvojimui: grindjuostės, sienų apmušalai,
užuolaidos, sienų dekorai, durys, durų apvadai ir kt. Vos pažvelgus, net
mažiausias daiktas turi turėti išreikštą idėją, vietą ir tuo pateisinti savo
buvimą. Klasikinio interjero kūrimą galima prilyginti su skoningu apsirengimu.
Darykite tai nuojautos vedami – svarbu, kad jums būtų miela!
Agnė Šantaraitė