Prasidėjus klimakteriniam periodui, dauguma moterų skundžiasi pablogėjusia
sveikata ir dėl to pakitusiais ne į gerąją pusę santykiais su šeimos nariais,
draugais, kolegomis.
Kiekvienas naujas etapas paprastai prasideda pasibaigus kokiam nors gyvenimo
tarpsniui, todėl jį lydi praradimo jausmas. Klimakteriniu laikotarpiu moteris
tarsi praranda produktyvųjį laikotarpį ir dėl to išgyvena tam tikrus jausmus.
Kiekvieną praradimą lydi keli etapai: neigimo, pykčio, depresijos,susitaikymo.
Išgyvenus šiuos etapus ir susitaikius su nauja padėtimi vėl gerai jaučiamasi.
Daugelis šias moters būsenas nurašo hormoninėm ar fiziologinėm problemom. Tačiau
moteris pirmiausia turi žinoti, kas su ja vyksta ir kodėl atsiranda disforinės
būsenos, savęs nuvertinimas.
Nekreipiant dėmesio į moters psichologinę būseną, tik medikamentais ar
antidepresantais greitai ir efektyviai nebus pasiekta teigiamų rezultatų. Ypač
svarbu, kad klimakteriniu laikotarpiu prastai besijaučianti moteris pasikalbėtų
su psichoterapeutu ir išsiaiškintų, ką jaučia, dėl ko pergyvena. Dažniausiai
prastą savijautą lemia santykiai su sutuoktiniu, aplinkiniais, pakitęs požiūris
į save. Visa tai blogina moters gyvenimo kokybę.
Jei moteris supranta, kas su ja vyksta klimakterinio laikotarpio periodu, jai
tai lengviau išgyventi.
Kylančių jausmų nereikėtų slopinti, nes neigiant, jog kažkas su moterimi vyksta,
prasideda problemos.
Klimakteriniu laikotarpiu moters organizme vyksta ir fiziologiniai, ir
psichologiniai procesai.