Santuoka su užkietėjusiu viengungiu – labai viliojantis dalykas! Visų pirma,
vidutinio amžiaus vyrai beveik visada turi nuosavą butą. Visų antra, jei
užkietėjęs viengungis nusprendžia vesti, tai santuoka bus tvirta, nes jam tai
bus gerai apgalvotas sprendimas.
Tiesa, tokioje dviejų žmonių sąjungoje yra ir šaukštas deguto. Psichologai mano,
kad viengungiams būdinga intimofobija – emocinio suartėjimo ir ilgalaikių
santykių su moterimi baimė. Seksas tokiems vyrams patinka, o štai du dantų
šepetėliai vonioje jam gali sukelti paniką. Be to, vyrui, kuris pratęs prie
laisvės, sudėtinga priimti kompromisinius sprendimus. Kodėl taip yra, aiškinasi
žurnalas "Domašnij očag".
Mama, mylima mama…
Daugeliui viengungių būdingas stiprus sūnaus įsiskolinimo tėvams jausmas. Viena
vertus, tai nėra blogai, o kita – jei jūsų išrinktojo mama yra tvirtai
įsitikinusi, kad „jos visos nėra tavęs vertos“, tai jį įtikinti kitaip bus
sunku, o ir jo mama padarys viską, kad tik sutrukdytų jūsų laimei. Kai kurie
psichologai būtent mamą kaltina dėl intimofobijos atsiradimo. Savo despotišku
elgesiu jos lyg užprogramuoja savo sūnus vienatvei. Užaugę jie siekia
nepriklausomybės.
Jūsų veiksmai: Tapkite jam jaukia, ramia įlanka ir draugu, sukurkite savo
pasaulėlį su pyragų kvapu (jau ne mamos) ir malonia atmosfera. Neskubėkite
pažindintis su jo tėvais – kuo vėliau tai įvyks, tuo geriau. Kai pakankamai
suartėsite su mylimuoju, motinos kritika jau neturės didelės įtakos jūsų
santykiams.
Jei jūs nesate pirmoji pretendentė į jo ranką ir širdį, jūsų galimybės gerokai
padidės. Net ir pačiam kantriausiam sūnui su stipriu įsiskolinimo tėvams jausmu
motinos kritika kada nors atsibos. Juk savo išpuoliais ji žeidžia jo savimeilę.
Reikėtų manyti, kad net ir sulaukęs keturiasdešimties jis neišmoko suprasti
žmonių? Ir dar labai svarbus patarimas: kaip bebūtų sunku, stenkitės susilaikyti
nuo kritiškų pastabų potencialios anytos adresu.
Materialinė bazė
Savo viengungišką gyvenimą vyrai neretai teisina taip: „Negaliu sau leisti
turėti šeimos, bent jau kol kas…“ (vėliau pereinama prie finansinių ar
gyvenamojo būsto klausimų). Ir jis nesiūlo tuoktis tol, kol nesutvirtins savo
materialinės bazės. Reikalavimai tokiai bazei bėgant metams gali keistis. Jis
klaidingai mano, kad santuoka nuvarys jį į bankrotą.
Jūsų veiksmai: Visų pirma, įtikinkite jį, kad jis jau ir taip daug
pasiekė, lyginant su savo vienmečiais (kurių vaikai, beje, netrukus eis į
mokyklą). Antra, pasistenkite jam padėti realizuoti svajones. Suvienijus
judviejų jėgas, galėsite greičiau įsigyti naują butą ar automobilį. Užtikrinkite
viengungį, kad po santuokos įregistravimo nesiruošiate tučtuojau gimdyti vaiko.
Beje, buvę viengungiai tampa puikiais atsakingais tėčiais.
Dvasinė trauma
Kaip bebūtų paradoksalu, vyrus dvasinės traumos kankina ilgiau nei moteris.
Pavyzdžiui, nelaiminga pirmoji meilė gali tapti nusivylimo moterimis visam
gyvenimui priežastimi. Artimi santykiai viengungiams sukelia baimę ir atgaivina
senus prisiminimus. Likdamas vienas jis apsisaugo nuo skausmo.
Jūsų veiksmai: Imkitės priemonių jo pasitikėjimui savimi padidinti.
Apgaubkite jį rūpesčiu ir švelnumu. Įtikinkite jį, kad esate patikima ir
ištikima. Padėkite įsisąmoninti, kad savo laiku daugelis žmonių yra patyrę
nusivylimus meile ir tai toli gražu nėra mirtina. Nereikalaukite atvirumo
nedelsiant, šiek tiek palūkėkite.
Kompleksai
Dabar priešais jus – įdomus, skoningai apsirengęs vyras. Draugijoje jis
išsiskiria nesuprantamu drovumu ar perdėtu pagyrūniškumu? Galbūt dešimtoje
klasėje jis fizinio lavinimo pamokose būdavo nuolat paskutinis ir iš jo
juokdavosi mergaitės. Nuo to laiko praėjo nemažai laiko, bet „bjaurusis
ančiukas“ iki šiol tokiu ir jaučiasi. Jis nemyli savęs ir netiki, kad jį galėtų
pamilti moteris.
Jūsų veiksmai: Dažniau kreipkitės į jį patarimo ir negailėkite
komplimentų. Sakykite, kad jo draugijoje jums labai malonu. Darykite viską, kad
jis pasijustų reikšmingas.
Santuokos priešas
Jis prisimena tėvų barnius, draugų skyrybas ir nenori kartoti šio košmaro savo
gyvenime. Nesėkmingos artimų žmonių santuokos jam yra lyg saugiklis. Ir jis
nesiaiškina nesėkmės priežasčių, to tiesiog stebisi: „Juk jų santykiuose viskas
taip gražiai prasidėjo…“.
Jūsų veiksmai: Parodykite moterišką gudrybę. Sužinokite, kas būtent jį
taip baugina santuokoje. Pateikite sėkmingų savo aplinkos santuokų pavyzdžių. Ne
pro šalį būtų pabendrauti su sėkmingai gyvenančiomis šeimomis. Pabandykite kartu
išsiaiškinti pažįstamų šeimų subyrėjimo priežastis. O kaip rimtų santykių
repeticija jums puikiai tiks civilinė santuoka.
Nustatyta kartelė
Kai kurie vyrai šventai įsitikinę, kad santuoka sutrukdys jiems siekti numatytų
tikslų. Tikslai gali būti arba labai konkretūs (tapti įmonės vadovu), arba
migloti (kada nors pereiti Alpes). Ir kol šis tikslas nepasiektas, apie santuoką
jie stengiasi negalvoti. Neretai ir pats vyras negali paaiškinti dėl ko jis taip
sugalvojo.
Jūsų veiksmai: Judėti galim dviem kryptimis: arba tapti jam patikimu
užnugariu, arba ištikimu sąjungininku. Nukreipkite jo dėmesį į tai, kad Billas
Clintonas ir Johnas F.Kennedy tikrai nebūtų tapę prezidentais jei ne tokios
žmonos, kaip Hillary ar Jacqueline.
Santuoka – ne karjeros stabdis, o jos variklis. Žmona pati suinteresuota savo
vyro sėkme. O jei kartelė susijusi su amžiumi, tai galbūt jam tiesiog reikia iš
tikrųjų įsimylėti? Ir tuomet jis galės pakeisti vieną vyrišką nuostatą
(nesituoksiu iki keturiasdešimties) į kitą, lengviau pasiekiamą (pasodinsiu
medį, užauginsiu sūnų, pastatysiu namą).
Jam taip patogiau
XXI a. viengungiai radikaliai skiriasi nuo mūsų bobučių amžiaus vienišių. Jei
tuomet būdavo tuokiamasi, bandant apsisaugoti nuo nepatogios buities, tai
šiuolaikinį viengungį išgelbės parduotuvėje esantys virtiniai, mikrobangų
krosnelė ir skalbyklė.
Jūsų veiksmai: Nebandykite radikaliai keisti jo gyvenimo. Būkite neįkyri,
švelni ir rami. Jei viską padarysite teisingai, jis su džiaugsmu atsisakys
viengungiško vakarėlio kad galėtų vieną kitą valandą praleisti su jumis.
Kazanova
Jis visuomet būna panelių draugijoje ir teikia pirmenybę linksmai bei
triukšmingai kompanijai, o ne ramiam šeimos židiniui. Galbūt jis ir pasikeis po
kurio laiko. Bet ankstesnių pergalių šlovė jį trauks prie naujų žygių.
Jūsų veiksmai: Jei nesate atviros santuokos šalininkė, tai geriau savo
gyvenimo su tokiu žmogumi nesieti. Laikykitės nuo jo kuo toliau.
Nuolatinis ieškotojas
Taip, jis norėtų susituokti, skaito pažinčių skelbimų skiltis, pažindinasi.
Ieško širdies damos, o vėliau pradeda joje ieškoti trūkumų – ir taip nuolat.
Vargu ar jis atras idealą, nes jam to ir nereikia. Be to, sutikti idealią moterį
beveik neįmanoma.
Jūsų veiksmai: Neieškokite priežasties savyje ir nebandykite įtikinti jo,
kad jūs – jo likimas. Tapti laiminga žmona sugebėsite tik vienu atveju: jei jis
pats dėl aplinkiniams nesuprantamų priežasčių nuspręs, kad jūs – ta, apie kurią
jis visuomet svajojo.
Tai įdomu
Astrologai teigia, kad daugiausiai viengungių gimsta po ožiaragio ženklu.
Vidutinis pasaulinis rodiklis – 105-107 berniukų gimimų šimtui mergaičių.
Sunkesnėje, nei Rusijos padėtyje yra latvės ir ukrainietės, o daugiausiai
pasirinkimo laisvės turi kinės – ten šimtui gimusių mergaičių tenka 116,9
berniukų.
Viengungių kiekis Europoje nuo 1980 metų padvigubėjo.
Paradoksas: susituokę vyrai ir toliau mano, kad jie – laisvi.
Jie kol kas nesusituokę…
Sergejus, 30 metų, kirpėjas: „Aš labai vertinu savo laisvę“
„Prisimenu savo pokalbį su draugu: „Štai kai turėsiu gerą butą, automobilį ir
nuolatinį darbą, tai galbūt ir vesti užsimanysiu…“ Ir prisimenu jo atsakymą:
„Patikėk, kai visa tai turėsi, tau kaip tik nesinorės tuoktis“. Taip ir
atsitiko.
Negaliu gyventi su viena panele ir būti jai neištikimas su kitomis. Tokia jau
mano pozicija: aš nesu neištikimas, aš tiesiog skiriuosi. Į Maskvą atvažiavau iš
Estijos ir labiausiai mane sostinėje pribloškė gražių moterų kiekis. Kai
grįždavau į gimtinę, manęs klausdavo: „Na, radai Maskvoje sau panelę?“, o aš
atsakydavau, kad ne, nes jų ten tiek daug, jog neįmanoma apsispręsti.
Jei gyveni su panele, o namo parsirandi 6 valandą ryto, tai skandalo, barnių ar
santykių aiškinimosi išvengti tiesiog neįmanoma. O man patinka toks gyvenimas,
patinka ekstremalus sportas. Jei atostogauti kartu vyks ir moteris, tai, be
jokios abejonės, kils konfliktų. Labai myliu moteris, bet negaliu pakęsti
problemų. O be to, aplink mane visuomet gausu moterų – kažkas su manimi
flirtuoja, su kažkuo flirtuoju aš. Vargu ar moteris, su kuria gyvensiu, sugebės
tai pakęsti. Tai kam gadinti žmonėms nervus?
Nors viengungiškas gyvenimas turi ir savų trūkumų. Nėra ką iš širdies
pasveikinti įsimylėjėlių dieną, nėra kam padovanoti gėlių kovo 8. Bet juk
metuose yra dar 363 dienos. Aš linkęs lengvai įsimylėti. Bet mano jausmai
išnyksta lygiai taip greitai, kaip ir atsiranda. Todėl niekam niekada nežadu,
kad amžinai būsime kartu.
Kartą, būdamas 21 metų, norėjau tuoktis. Ačiū Dievui, likimas mane apsaugojo nuo
šios klaidos. Po kelerių metų, žiūrėdamas į tą moterį aš suprantu, kad tai –
visiškai ne mano žmogus. Kartais, apsvaigus nuo meilės, galima pridaryti
kvailysčių, o vėliau susiprantama, ar kas nors jus sieja iš tikrųjų.
Daugelis moterų skundžiasi, kad joms trūksta dėmesio. Jei taip, tai, kaip patarė
viename filme, tegu jos įsigyja šunį. Aš nusipirkau Stafordšyro terjerą. Man
patinka, kai namie esu vienas: miegoti, neuždaryti vonios ir tualeto durų. Kai
su kuo nors gyveni, tai vargu ar galėtum sau leisti.
Turiu daug susituokusių draugų, bet kol kas nevieno jų pavyzdys nepaskatino
manęs pradėti šeimyninį gyvenimą. Kai matau, kaip dažnai dviejų žmonių
santykiuose nėra nuoširdumo, suprantu, kad nenorėčiau būti toks, kaip jie. Dar
pastebiu, kad 90 proc. susituokusių žmonių yra neištikimi savo antrosioms
pusėms, o likę 10 proc. tikriausiai yra šventieji.
Be to, man reikalingas karjeros augimas, o moterys trikdo kūrybinį procesą. Kai
būni įsimylėjęs, norisi greičiau lėkti iš darbo ir susitikti su moterimi. O man
dabar reikia tobulinti savo profesionalumą“.
Olegas, 49 metų, logistikos specialistas: „Gyventi be meilės – nesąžininga“
„Nesu viengungis tradicine šio žodžio prasme. Iki šiol buvau susituokęs tris
kartus. Visada ieškojau gyvenimo prasmės ir supratau, kas yra svarbiausia:
negalima prieštarauti sau pačiam, negalima ieškoti kompromisų su savo dvasia.
Nesu santuokos priešininkas. Bet jei meilė baigiasi, tai likti su ta moterimi –
reiškia prieštarauti sau pačiam.
Daugelis sako, kad santuoka – tai sunkus darbas. Bet kam versti savo gyvenimą
katorgišku darbu? Netgi dėl vaikų išsaugoti santuoką nėra teisinga. Aš jau
geriau būsiu šiek tiek nuošalėje ir išsaugosiu gerus santykius su vaiku bei jo
motina, nei tapsiu namų tironu.
Širdies gilumoje tikriausiai esu romantikas ir idealistas. Niekada nesuprasdavau
santuokų iš išskaičiavimo, nors galbūt jos ir tvirtesnės. Kaskart besituokiant
tikėjau, kad noriu su ta moterimi nugyventi visą likusį gyvenimą. Bet praeidavo
kažkiek laiko, ir viskas pasikeisdavo. Galbūt aš neatitikau savo išrinktųjų
reikalavimų, o galbūt taip ir neradau tos vienintelės. Bet meilė išgaruodavo.
Kaupdavosi nesupratimas ir nuoskaudos.
Su pirmąja žmona aš išgyvenau trejus metus, turime sūnų. Su antrąja buvo labai
romantiška istorija. Įsimylėjau ją iš pirmo žvilgsnio, kartu pragyvenome 2
metus. Su trečiąja tuokėmės cerkvėje. Tai buvo dvasios šauksmas – paskutinis
asmeninės laimės siekio bandymas. Mes su ja buvome kartu beveik 10 metų, bet
šeima vis vien iširo.
Man kiekvienas išsiskyrimas – nepakeliamas skausmas, kuris palyginamas
tikriausiai tik su nedidele mirtimi.“
Konstantinas, 30 metų, aktorius: „Man svarbiausia – darbas“
„Teatre dirbu 10 metų ir žinau, kad jei aktorius nesusituokė dar mokydamasis
institute, tai vėlesniame gyvenime santuokos tikimybė būna labai maža. Kai
pasineri į teatro aplinką ir bandai ko nors pasiekti, tai visa tavo energija
skiriama vien profesijai. Aktoriai – absoliučiai beprotiški žmonės. Jie
nepanašūs į tikrus vyrus tradicine šio žodžio prasme: labiau už kitus vyrus
rūpinasi savo išore, yra jautresni, dažnai gastroliuoja. Paskaičiavau, kad
kartais per visus metus namie būnu vos tris-keturi mėnesius, o viską kitą laiką
– teatre ir gastrolėse.
Kartą Sočyje atsitiktinai susitikau su filmą kuriančia grupe. Pasirodė, kad
neatvažiavo kažkoks aktorius ir man pasiūlė jį pakeisti. Tai buvo pavyzdinis
atsitiktinumas: netgi atostogaujant mano gyvenimo kompasas orientuotas ne į
moteris, o į kūrybą. Be abejo, galima pradėti romaną savame teatre. Kai vaidini
spektaklyje, neišvengiamai įsimyli savo partneres. Bet visa meilės energija
išliejama ant scenos, gyvenimui nelieka nieko. O be to, daugelis moterų, kurios
mato mane ant scenos, įsimyli mano įvaizdį, o ne tikrąjį mane“.
Denisas, 35 metų, vertėjas: „Ieškau savo idealo“
„Mano laikas užpildytas įvairiausiais užsiėmimais: biliardas, tenisas,
šachmatai, skaitymas, naktiniai klubai. Bet tikriausiai esu labiau gyvenimo
mąstytojas nei jo aktyvus dalyvis. Man visuomet patikdavo gražios moterys, bet
niekada nesiekiau didelių pinigų. Galbūt esmė yra mano infantiliškume, o galbūt
tame, jog nesinorėjo, kad žmonės mylėtų mano milijonus, o ne mane.
Be grožio moteryje man dar norėtųsi atrasti supratimą ir dvasinį giminingumą.
Bet mano dideli lūkesčiai vis nėra patenkinti. Buvo atvejų, kai moterys pačios
rodydavo iniciatyvą. Tai vienu metu ir glosto širdį, ir nemalonu. Negalėjau
atsisakyti savo idealo paieškų. O kai mačiau paties neišsirinktos moters
jausmus, mane lyg žaibas trenkdavo: „Ne, tai – ne tai, ko man reikia“ – ir jokių
santykių daugiau būti negalėjo.
Mane stebina tai, kaip dažnai žmonės veda arba teka vien dėl to, kad reikia, kad
atėjo laikas ir panašiai. Nenoriu vadovautis jokiais panašiais sumetimais, o
susituokusių draugų pavyzdžiai tik įtikina mane, kad mano pozicija yra teisinga.
Mintis apie tai, kad gali taip ir nerasti savo idealo, manęs nebaugina.
Vienintelis trūkumas – labai norėčiau turėti vaikų“.
Igoris, 35 metų, konsultantas: „Šiuolaikinės mergaitės labai išlepintos“
„Daugelis merginų ir moterų yra tiesiog netinkamos bendram gyvenimui. Jos
nesugeba netgi savimi pasirūpinti, o namų jaukumo kūrimas joms jau per sunku.
Jos labiau rūpinasi savo nagais, tuo, kad kasdien reikia po pusvalandį praleisti
soliariume. Bet, nepaisant išorinio blizgesio, šiuolaikinės moterys dviejų
žmonių santykiuose yra visiškai nieko vertos. Surasti moterį, kuriai nebūtų
svetima idėja tiesiog išvažiuoti iš miesto piknikui, yra beveik nerealu.
Man reikia artimo žmogaus, kuris mane suprastų, kuris tiesiog džiaugtųsi mano
grįžimu namo. Atrodo, tai visai paprasta, bet kai pradedi ieškoti tokio žmogaus,
tai supranti, kad yra atvirkščiai – tai pernelyg sunki užduotis. Mano mama savo
laikais paskui savo kariuomenėje tarnaujantį vyrą važiavo į kitą šalies galą,
išaugino mane ir brolį, tuo pačiu metu dar ir dirbo ir išlaikė namų jaukumą. O
dabar visoje moterų masėje to net negalima būtų įsivaizduoti.
Moterys išlepintos ir aptingusios. Kai tik prasidėdavo nauji santykiai,
kviesdavau panelę pagyventi pas save, į atskirą butą ir po trijų, keturių
mėnesių viskas paaiškėdavo. Kol kas niekas atrankos nepraėjo…“