Kodėl vaikas čiulpia pirštą, krapšto nosį, kramto nagus?

Kodėl vaikas čiulpia pirštą, krapšto nosį, kramto nagus?

Konsultuoja Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė

„Mano dukrytei – 6 mėn. Šiaip ji auga rami, gera mergaitė, bet
man neramu, kad čiulpia pirštukus. Iš pradžių atrodė lyg ir nieko bloga,
nes daug kūdikių tai daro, bet dabar pirštelis tapo geriausiu draugu –
burnytėje būna ir kai liūdna, ir kai linksma, ir kai norisi miego ar
šiaip nusiraminti. Baisiausia, kad pirštelis neretai mielesnis už mamos
krūtį. Kartais tenka net ir pakovoti, kad ištraukčiau pirštelį ir
įduočiau čiulpti krūtį, o kai pavyksta, turiu prilaikyti jos rankytę.
Antraip pirštelis vėl atsiduria burnytėje. Kodėl ji taip elgiasi?“

Gražina

Kodėl kūdikiai taip pamėgsta čiulpti pirštą?

Tai vienas raidos etapų, kai pasaulį kūdikis pažįsta viską dėdamas į
burnytę. Tačiau tai nieko bloga, kol netampa „įkyrybe“, kuri pradeda
trukdyti mažyliui gyventi. Jei raida gera, mažylis aplaižys ir pirštą,
ir kamuolį, ir bet ką, ką nutvers. Bet kartais mažyliai, ypač labai
jautrūs, randa įvairių keistų nusiraminimo būdų: vienas čiulpia pirštą,
kitas „suka“ plaukus apie pirštą, trečias griaužia nagus, ketvirtas
linguoja prieš miegą. Šiuos keistus dalykus gali daryti ir įprastai
besivystantys vaikai, jei jie jautrūs, arba tie, kurie negauna
pakankamos stimuliacijos iš aplinkos. Nors mamai gali atrodyti, kad
vaikutis pakankamai čiupinėja, liečia, ragauja, mato, bet jis kitaip
supranta pasaulį ir jam, matyt, reikia daugiau pojūčių, įspūdžių.

Viena priežasčių, dėl kurių mažylis gali ilgai čiulpti pirštą, yra
pernelyg ankstyvas (pavyzdžiui, nuo 6 mėn.) arba pernelyg vėlyvas
atjunkymas nuo čiulptuko. Arba, tarkim, kūdikis neėmė čiulptuko, o tėvai
ir nepaieškojo jam tinkamesnio (jų juk yra įvairių formų). Kūdikis,
kuris negaus čiulptuko tam, kad būtų patenkintas čiulpimo refleksas, vis
tiek ieškos, ką čiulpti, ir čiulps pagalvės ar paklodės kraštą,
pagalvę, pirštą ir pan.

Yra tėvų, kurie sąmoningai neduoda kūdikiui čiulptuko dėl galimų sąkandžio bėdų…

Taip, bet tai nėra geras požiūris. Yra įvairių čiulptukų ir galima
parinkti tinkamiausią vaikui. Mažam kūdikiui čiulpti labai svarbu. Jis
tam tikru požiūriu mažyliui asocijuojasi su krūtimi, kurią taip pat
čiulpia valgydamas. Tai padeda jam nusiraminti, tai tarsi buvimas kartu
su mama. Pirmais gyvenimo mėnesiais čiulptukas padeda kūdikiui
patenkinti čiulpimo refleksą.

Ar gali būti taip, kad vaikas čiulpia pirštą, nes „neišauga“ čiulpimo reflekso?

Visi vadinamieji naujagimių refleksai tam tikru metu turi išnykti.
Antraip jie rodys ligą – rimtą raidos sutrikimą. Dažniausiai lieka ne
refleksas, o įprotis. Refleksai yra tai, ko negalima panaikinti, su kuo
negalima „kariauti“, jie arba yra, arba jų nėra. Štai, tarkim, mes
turime kvėpavimo refleksą. Jei nekvėpuosime, negyvensime. Bet yra
daugybė dalykų, kuriuos galime kontroliuoti, pavyzdžiui, galime liežuvį
čiulpti arba jo nečiulpti. Tai neturi įtakos nei kvėpavimui, nei
valgymui, nei gyvenimui. Kūdikis, kuris pirmais gyvenimo mėnesiais
neturės čiulpimo reflekso, negalės valgyti. O tada, kai jau išmoksta
valgyti kietą maistą, čiulpti nėra taip svarbu.

Ar yra kitų priežasčių, dėl kurių mažylis taip elgiasi?

Apskritai pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar nėra objektyvių
priežasčių, kaip antai padidėjęs jautrumas arba emocinė problema, o gal
liga. Tai, aišku, gali nustatyti gydytojas specialistas. Galbūt vaikas
turi įkyrų įprotį, nes jam negera darželyje, pasikeitė šeimos santykiai
ir jis tokiu keistu būdu bando nusiraminti. Šiaip sau „keistų“ įpročių
neatsiranda, visada būna vienokia ar kitokia priežastis. Jeigu
priežasties nerasime ir čiulpimas, nagų kramtymas ar kita veikla taps
įpročiu, galime drausti, bausti – nieko nelaimėsime, kol nerasime
motyvacijos, kodėl vaikas turėtų to nedaryti. Motyvacija – tai paties
vaiko noras atsisakyti įpročio. Įsivaizduokite, kad jis nusikramto nagus
iki kraujo. Jūs galite drausti tai daryti, bet mažylis vis tiek ras
būdų, kaip nagus nusikramtyti, kad ir naktį, palindęs po antklode.
Vienintelis dalykas, kuris 100 proc. neveikia, tai draudimai.

Na, o nosies krapštymas ir „liūliukų“ valgymas taip pat gali būti priskiriamas prie neįprastų elgesio dalykų?

Taip, tai yra tas pats. Yra priežastis, dėl kurios vaikas tai daro.
Tikrai ne dėl to, kad staiga suprato, jog nosies turinys labai skanus.
Kodėl taip daro, irgi sunku vienareikšmiškai atsakyti, nes kiek vaikų,
tiek priežasčių: gal jam blogai darželyje, gal kiti šaiposi. O gal yra
iš prigimties labai jautrus, todėl ir sugalvoja įvairiausių ritualų,
judesių, kurie padeda nusiraminti.

Pasitaiko, kad ir suaugusieji kramto nagus ar „suka“ plaukus apie pirštą. Jie taip ir nesugebėjo išaugti šio įpročio?

Taip, ir daro tai žinodami, kad negražu, kad nedera. Daro tada, kai
niekas nemato, nes tai įprotis. Yra suaugusiųjų, kurie dar ir pirštą
čiulpia arba tampo ausis – tai tie patys įkyrūs įpročiai, kurie tam
tikru gyvenimo periodu atsirado ir galbūt padėjo nusiraminti, todėl
žmogus juos prisimena, kai patiria įtampą. Bet suaugusieji yra sąmoningi
žmonės, jie šiuos įpročius moka geriau slėpti nei vaikas. Įprotis žmogų
persekios tol, kol vieną dieną jis supras, kad tai jam nepatogu, trukdo
gyventi, ir tik tada liausis tai daręs.

Kaip padėti vaikui?

Yra tėvų, labai „jaučiančių“ savo vaiką. Jie iškart žino, kodėl šis
pradėjo keistai elgtis. Vaikai ne visada moka patys susidoroti su savo
rūpesčiais. Mažiukas žino, kad jam blogai, bet negali to įvardyti. Jeigu
tėvai skirs pakankamai laiko savo vaikui, su juo žais, kalbėsis, turėtų
pastebėti priežastį. Jeigu neturi pakankamai laiko ar gamta
neapdovanojo stipriu savo vaiko „pajautimu“, gali kreiptis pagalbos į
psichologus, ypač jeigu mato, kad vaikas pasikeitė: blogai miega ir
valgo. Galima kreiptis ir į raidos pediatrus, vaikų psichiatrus. Svarbu
nepalikti vaiko be pagalbos. Svarbu šios bėdelės neužleisti, nes
atsisakyti įkyraus įpročio be galo sunku.

Ką patartumėte mamai Gražinai?

Galbūt jos dukrytei motyvacija nekramtyti nagų būtų pažadas, kad
paaugs nagučiai ir galima bus juos nulakuoti. Arba užklijuokite ant
nagučių po mažą gėlytę, kad būtų gražūs. Kitam vaikui gal patiks
atsisakyti įpročio, jei pažadėsite kur nors nusivesti (į cirką, kino
teatrą ir pan.) ar nupirkti norimą daiktą. Kiekvienas atvejis labai
individualus.