Kodėl vieni žmonės vėluoja, o kiti – ne?

Kuris iš mūsų nė karto nevėlavo? Taip, veikiausiai tokių žmonių pasaulyje
nėra. Žinoma, vėluoti į pasimatymą ne taip baisu, kaip į verslo susitikimą, bet
jei jūsų svajonių vyriškis kaip tik pirmiausia vertina punktualumą? O kiek kartų
mums teko laukti vėluojančiųjų į susitikimą, vėluojančių atiduoti projektą,
ataskaitą…

Kas tai per įprotis ir ką jis reiškia? Ir kodėl kai kurie žmonės chroniškai
vėluoja?

Sistemiški vėlavimai – signalas apie problemą. Vadovų baimė, nepasitenkinimas
dėl susitikimo su kolegomis, nemėgstamas darbas verčia mus maksimaliai
atitolinti nemalonų atėjimo į darbą momentą, dalykinį susitikimą, pasitarimą,
derybas.

Jums tiesiog nesinori ten eiti, todėl iki paskutinės sekundės tempiate laiką.
Nebarkite savęs, geriau pagalvokite, kaip pakeisti savo požiūrį į darbą… Ar
patį darbą!

Galimas ir kitas, tipiškai moteriškas variantas: jūs stengiatės patraukti dėmesį
į save, jūsų vidinis „aš“ jaučia pasitenkinimą dėl savo reikšmingumo suvokimo.
Pavyzdžiui, susirinko kompanija, visi nekantriai laukia jūsų, o kai ateinate,
visų žvilgsniai nukreipti į jūsų pusę.

Malonu? Viena vertus – taip, o kita vertus, gal reikėtų pakovoti su
priklausomybe nuo kitų nuomonės?

Ką byloja vėlavimai?

Jie byloja ne tik apie išvardytuosius dalykus, bet ir apie:

– tai, kad negerbiate laukiančiųjų. Neatsitiktinai karūnuoti asmenys ir svarbios
personos tyčia vėluodavo į susitikimus, parodydami, „kas namie šeimininkas“.
Kaip bus žiūrima į jus, jei nesate karalienė?

– infantilumą ir neatsakingumą.

– apie elementarų nemokėjimą tvarkyti savo laiko. Transporto kamščiai ir dar
milijonas priežasčių – kalti visi, tik ne jūs. Aplinkiniai supranta, kad ir
tvarkydami reikalus nesugebėsite planuoti.

Kaip žinia, vėluojantysis visuomet ras pasiteisinimų, ir visada bus kalti kiti
žmonės ar aplinkybės. Galiausiai aplinkiniai padarys išvadą, kad su tokiu
žmogumi neverta turėti reikalų.

Kaip išgelbėti karjerą?

Nemeluokite apie vėlavimo priežastis. Melas žemina ir jus, ir tą, kuriam
meluojate. Papasakokite viską, kaip buvo, net jei situacija anekdotiška (taip
irgi būna).

Vėluodami į darbą, nepatingėkite paskambinti atsakingesniam kolegai, kuris,
skirtingai nei jūs, jau biure ir dirba. Paprašykite perduoti jūsų atsiprašymą
vadovui ir parekomenduokite, į ką galima kreiptis su iškilusiais klausimais.

Žinoma, skambutis prasmingas ne tada, kai jau esate prie biuro durų, o anksčiau,
tuo momentu, kai suvokėte, kad pavėlavimas neišvengiamas.

Atėjus į biurą vadovui jau bus išnykęs noras iškaršti jums kailį: už jus jau
atsiprašyta, sugebėjote pasirodyti iš gerosios pusės, suradote, kas jus pakeis.

Vėluodami į dalykinį susitikimą nesileiskite į detales, tiesiog pasakykite, kad
situacija dabar priklauso ne nuo jūsų. Ir paprašykite arba perkelti susitikimą,
arba kurį laiką palaukti.

• Įpraskite susirašyti visus reikalus ir susitikimus, ir nuolat žvilgčiokite,
kad tai taptų įpročiu.

• Drąsiausiems: perspėkite, kad vėlavimo atveju jūsų nelauktų. Kitą kartą
vengsite panašių situacijų.

• Jei jūsų kelionė trunka trisdešimt minučių, negalvokite, kad pakaks dvidešimt
penkių, atvirkščiai, pridurkite dar dešimt-penkiolika nenumatytiems atvejams.

• Laikrodžio rodykles perveskite penkias-dešimt minučių į priekį.

• Prisiverskite keltis numatytu laiku, nesivolioti po pabudimo daugiau nei
dešimt minučių.

• Atsiminkite, kad „penkiolika mandagumo minučių“ egzistuoja, kad tai laikas,
kurį galima vėluoti. Tačiau pasistenkite laikyti šias minutes rezerve ir rečiau
naudokitės šia taisykle. Nepamirškite paskambinti, jei vėluojate.

• Jei visada vėluojate iš ryto, pasistenkite viską, kas įmanoma, padaryti iš
vakaro. Pavyzdžiui, iš anksto pasiruoškite drabužius ir maistą, kad iš ryto
nereikėtų bėgioti paknopstom.