Kokia turėtų būti mokyklinio amžiaus vaikų mityba

Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei paauglių ar
suaugusiųjų, bet lėtesnė nei ikimokyklinio amžiaus vaikų. Mokyklinio amžiaus
vaikai yra labai judrūs ir energijos išeikvoja gerokai daugiau nei suaugusieji.
Jie dabar auga lėtai, bet nuolatos. Augant didėja jų kaulų tankis, raumenų masė.
Atsako vaikų ligų gydytoja, vaikų gastroenterologė ir gydytoja dietologė Rūta
Rokaitė.

Šio amžiaus tarpsnio vaikams būtinas maistas, turintis pakankamai reikalingų
maisto medžiagų. Juo labiau, suvartojamo maisto kiekis šiuo metu taip pat didėja.
Todėl normaliai sveriančių vaikų gaunama energija turi atitikti reikalingą šiam
amžiui energijos.

Nereikėtų pamiršti, jog maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti
mokykliniu laikotarpiu, išlieka visą likusį gyvenimą. Todėl taisyklingi mitybos
režimo principai ir optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi nuo pradinių
klasių. Tiems, kas rūpinasi vaiko mityba, reikia planuoti valgymo laiką, maistas
turi būti įdomus vaikui, tačiau ir vertingas.

Maitinimosi įpročius turi ugdyti tėvai: nustatyti reguliarų vaiko maitinimosi
laiką, būtinai įtraukiant visaverčius pusryčius, pasirūpinant ir maistingais
užkandžiais. Naujas, dar neragautas maistas turi būti pateiktas vaikui valgymo
pradžioje, kai jis dar alkanas. Įrankiai ir porcijų dydžiai turi atitikti vaiko
išsivystymo lygį.

Valgant neturėtų likti nervinės įtampos, streso ar kitų aplinkybių, kurios
neleistų tinkamai įsisavinti maistą. Netinkamas elgesys valgio metu turėtų būti
netoleruojamas, o teigiamas – skatinamas ir giriamas. Jei vaikas nevalgo
nustatytu metu, reikia palaukti iki kito valgymo laiko.

Mokykliniame amžiuje taip pat labai svarbu atpažinti pirmuosius nutukimo
požymius. Amerikos širdies asociacija sudarė bendras dietos rekomendacijas
sveikiems, vyresniems kaip 2 m. vaikams ir paaugliams. Jos apima riebalų
kontroliavimą, cholesterolio ribojimą ir mažesnį druskos vartojimą.

Per didelis druskos vartojimas jauname amžiuje gali būti susijęs su hipertenzija
(padidėjęs kraujospūdis), todėl rekomenduojama riboti pernelyg sūrų maistą.
Bendros tokios dietos rekomendacijos yra kelios: maistas turi būti įvairus ir,
norint palaikyti pageidaujamą kūno masę, kalorijų suvartojimas turi atitikti
vaiko augimo tempą, kasdienės veiklos intensyvumą.

Pagal šias rekomendacijas, visas riebalų suvartojimas turi sudaryti 30 proc.
kcal (kilokalorijų): 10 proc. ar mažiau turėtų būti sočiųjų riebalų, apie 10
proc. – mono nesočiųjų riebalų ir mažiau negu 10 proc. – poli nesočiųjų riebalų.
Kasdienis cholesterolio suvartojimas turi būti apie 100mg/1000kcal ir ne daugiau
kaip 300 mg.

Baltymų suvartojimas turi sudaryti apie 15 proc. kcal, gautų iš įvairių šaltinių.
Angliavandenių kilokalorijos turi būti pasisavinamos pirmiausia iš sudėtingųjų
angliavandenių, aprūpinančių būtinaisiais vitaminais ir mineralais. Taigi, visi
procentai kilokalorijų iš angliavandenių turėtų sudaryti apie 55 proc.

Mokyklinio amžiaus vaikų maisto racione baltymų, riebalų ir angliavandenių
santykis turėtų būti 1:1:6. Maiste taip pat turėtų būti pakankamas kiekis
maistinių skaidulų. 7—11 m. vaikas dažniausiai valgo 4-5 kartus per dieną.
Bendras jo paros maisto kiekis siekia 2 litrus. Energinė šio maisto vertė – 2030
kcal.

Patartina taip paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams — 25 proc.,
pietums — 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams — 20 proc., vakarienei — 20
proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5-2 val. prieš miegą. Būtina kasdien
valgyti pusryčius ir nepersivalgyti vakare.

Pagrindinis moksleivių mitybos sutrikimas ir yra, kai vaikai nevalgo pusryčių,
todėl gauna mažiau energijos ir pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir
mineralų nei pusryčiaujantieji jų bendraamžiai. Tėvai turi atkreipti ypatingą
dėmesį, jei vaikas užkandžiauja saldžiai ir riebiai, geria daug saldžių gėrimų,
kuriuose gausu cheminių priedų, mėgsta greitai pagaminamą maistą, tokį kaip
dešrelės, žuvų piršteliai, pica ir kt.

Vaiko mityba taip pat sutrinka, jei jis vartoja mažai vaisių ir daržovių, bando
įvairias dietas (ypač merginos). Pastebėję tokius įpročius, tėvai turėtų
stengtis juos laiku pakeisti. Jei mitybos sutrikimai jau įsisenėję, būtina
kreiptis į specialistus.