Kokius akinius pasirinkti

Be savo tiesioginės paskirties akiniai daugumai yra ir gražus priedas,
padedantis susikurti ypatingą stilių.

Kaip teisingai pasirinkti rėmelius:

* ovaliam veidui tinka bet kokia rėmelių forma.
* apvaliam veidui rėmeliai turi būti kiek pakelti aukštyn, o apačion siaurėti.
* pailgam veidui geriausiai tinka rėmeliai ištempti į plotį.
* kvadratiniam veidui rėmelius geriausiai rinktis aukštus ir į viršų
platėjančius, truputį primenančius trikampį.
* trikampio formos veidui norint pabrėžti veido formą tinka tokios pat formos
rėmeliai, o norint veido formą vizualiai pakoreguoti, reikėtų rinktis
platėjančius į apačią rėmelius.

Renkantis rėmelius, viršutinė jų linija turi sutapti su antakių linija ir ją
tarsi atkartoti. Akiniai koreguoja nosies formą – “užtupdyti” per aukštai, ją
padidins, o nešiojami ant vidurio, vizualiai sutrumpins.

Kadangi po akinių stiklais trumparegės akys atrodo mažos, norint jas
padidinti reikia:

* ant viršutinio voko tepti šviesius šešėlius, po antakiais – tamsesnius,
* blakstienas dažyti juodu ar rudu tušu, aplink akis užtepti truputį skaistalų,
pradedant nuo tos vietos, kur rėmeliai remiasi į skruostą, kylant antakio link,
* išorinius akių kampučius paryškinti juodu, rudu ar violetiniu pieštuku.

Kadangi toliaregių akys po akinių stiklais atrodo per didelės ir per arti
nosies, reikia:

* makiažą daryti lengvą, nes per akinius kosmetikos sluoksnis gerai matyti.
* vidinius akių kampučius dažyti labai šviesiais šešėliais.
* atstumą nuo voko vidurio iki išorinio kampučio dažyti tamsiais šešėliais.
pieštuku būtinai pabrėžti viršutinio ir apatinio vokų linijas.
* blakstienas geriausia dažyti juodu arba rudu tušu, bet tik tas, kurios arčiau
išorinio akių kampučio.

Akiniai nusako žmogaus būdą
Sakoma, kad pagal akinių išvaizdą galima nuspėti žmogaus būdą:

* nedidelius plonais metaliniais rėmeliais akinukus nešioja turintys slaptų
kompleksų,
* apvalius mažus akinius labiausiai mėgsta ironiškai į pasaulį žiūrintys,
* solidžius ir pabrėžtinai masyviais rėmais akinius renkasi manantys, jog jų
statusas labai reikšmingas, tačiau nėra tvirtai įsitikinę savo kompetencija,
* ekstravagantiški akinių rėmeliai visiškai netinkami darbe išduoda prastą skonį
arba labai kūrybingą sielą,
* auksiniai rėmeliais yra sėkmės simbolis, jie kaip ir parkeris auksine plunksna
ar auksinis laikrodis byloja, kad jų savininkas turtingas verslininkas.

Tai įdomu
XIII a. pabaigoje Venecijos stikliai pradėjo gaminti akinius, kuriuos sudarė du
lęšiai su “rėmeliais” bei trumpomis kojelėmis. Kojelės būdavo tarpusavyje
sujungtos ašimi virš nosies. “Rėmeliai” buvo gaminami iš medžio, metalo,
banginio ūsų, o vėliau ir iš varinės vielos.

Trumparegiams tinkančius įdubusius lęšius, kurie jau tiko žiūrėti į tolį,
pradėta gaminti tik daugiau nei po šimto metų.

XVIII a. pagaliau buvo sugalvotos užausinės kojelės. Maždaug tuo pat metu įžymus
JAV politikas bei mokslininkas Benjaminas Franklinas sukūrė dvigubos paskirties
akinius – jam reikėjo akinių ir skaityti, ir žiūrėti į tolį. Franklinas
nusprendė perpjauti lęšius skersai pusiau ir viršutinėje rėmelių pusėje
įtvirtinti vienos paskirties lęšių puseles, o apatinėje – kitos.

Šiame amžiuje išpopuliarėjo ir lornetas – sudedamieji akiniai su rankenėle, o
XIX a. buvo sukurti cilindriniai lęšiai, koreguojantys astigmatizmą.