Kosulys – organizmo „apsaugininkas“, neleidžiantis į jį patekti pavojingiems įsibrovėliams ir padedantis juos tinkamai pašalinti. Kvėpavimo takus dirgina įvairūs dirgikliai, dažniausiai tai – dulkės, alergijas provokuojančios dalelės, virusai, bakterijos ir t.t. Beveik kiekvienas žino, kad kosulys gali būti arba sausas, arba drėgnas, retesniais atvejais pasitaiko mišraus tipo kosulys, kai kosėjama tai drėgnai, tai visai neproduktyviai ir kosulio pobūdis keičiasi priklausomai nuo paros laiko. Retkarčiais pasitaikantis kosulys – visiškai normalus reiškinys, parodantis, kad apsauginiai organizmo refleksai veikia tinkamai. Tačiau ką daryti tuomet, jei kosulys labai sunkus ir (arba) trunkantis ilgiau? Žinoma, reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti tokio sutrikimo priežasčių. Ką dar vertėtų žinoti apie šį apsauginį refleksą?
Kosulio priežastys – pačios įvairiausios
Viena dažniausių kosulio priežasčių – virusinė infekcija, kuri sudaro daugumą kosulio atvejų. Kitos galimos priežastys – bakterinė, grybelinė ar pirmuonių sukelta infekcija, sezoninės alergijos, kvėpavimo takuose užstrigę svetimkūniai. Įdomu tai, kad kosulys gali kilti ne tik dėl kvėpavimo sistemoje atsiradusių pakitimų. Gana dažnai pasitaikanti sauso, rytinio kosulio priežastis – gastroezofaginio refliukso liga, kai aukštyn kylantis skrandžio turinys dirgina kvėpavimo takus ir sukelia neaiškios kilmės kosulį. Jei kosulys pasireiškia su dusuliu ir (arba) skrepliavimu, tuomet tai gali būti tam tikrų lėtinių ir pavojingų ligų požymis. Vertėtų paminėti bronchų astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, kurios pagrindinė priežastis – ilgalaikis rūkymas. Tad kosulys gali būti ne tik paties rūkymo, bet ir jo jau sukeltos ligos pasekmė. Kartais kosėjama dėl tam tikrų vaistų vartojimo, kvėpavimo takuose užstrigusio svetimkūnio ar tiesiog įkyraus įpročio kosčioti.
Pati įprasčiausia priežastis – paprastasis peršalimas
Paprastajam peršalimui būdinga sloga, neaukšta temperatūra, bendras silpnumas, nuovargis, galvos ir gerklės skausmas, ir, žinoma, kosulys. Peršalimas vieniems praeina gana lengvai, kitiems tenka kurį laiką pasikamuoti. Daugeliu virusų sukeltų peršalimo atvejų iš pradžių kamuoja sausas ir varginantis kosulys, vėliau šis kosulys pereina į lengvesnį, produktyvų, ne tokį dirginantį – jo metu jau atkosėjama kažkiek gleivių. Žinoma, liga gali prasidėti ir drėgnu kosuliu, tačiau taip dažniau nutinka bakterinių infekcijų atveju, kurioms jau būtinas gydymas antibiotikais.
Būtina atidžiai stebėti ligos simptomus
Pavojaus signalai yra labai sunkus, netgi vėmimą sukeliantis kosulys, aukšta kūno temperatūra, sunkėjantis kvėpavimas, pasikeitęs ar susirūpinimą keliantis atkosėjamų produktų pobūdis (pavyzdžiui, skrepliuose pastebima kraujo), blogėjanti bendra būklė, ilgiau nei tris savaites trunkantis kosulys. Jei susirgo vaikas ar gretutinių ligų turintis pacientas, tuomet geriau nelaukti ir iš karto kreiptis į gydytoją.
Jei būklė nesunki, o ligos eiga – gera, galima mėginti gydytis ir namuose
Sausas kosulys slopinamas tik tais atvejais, kai jis labai stipriai vargina, trukdo miegoti ir užsiimti bet kokia veikla. Lietuvoje yra pora kosulį slopinančių vaistų rūšių – dėl jų vartojimo visuomet verta pasitarti su gydytoju ir (arba) vaistininku, mat jų ilgai vartoti negalima ir kosulio slopinimas dažniausiai nerekomenduojamas, nes būtent jo rūšis ir pokyčiai parodo, kokia ligos eiga. Drėgno kosulio slopinti negalima, nes kartu su gleivėmis ar skrepliais pašalinami ligos sukėlėjai ir kvėpavimo takuose susidariusių produktų perteklius. Drėgną kosulį reikėtų netgi skatinti – tai daroma geriant daug skysčių. Atsikosėjimą pagerinti galima specialiais vaistiniais preparatais. Vieni populiariausių – ambroksolis (pavyzdžiui, Flavamed), acetilcisteinas, bromheksinas, taip pat ilgu vartojimu paremti augaliniai vaistiniai preparatai, turintys gebenės ar čiobrelių ir kitų atsikosėjimą galinčių paskatinti augalinių ekstraktų. Gana dažna kosulio priežastis, ypač vaikams, yra skysta ir link ryklės tekanti sloga. Dėl to būtina tinkamai gydyti slogą – valyti ir dažnai pūsti nosį. Itin gausios slogos atvejais gali būti skiriama nosies lašų ar gleivių susidarymą mažinančių, į vidų vartojamų vaistinių preparatų (pavyzdžiui, antihistamininį poveikį turinčių sirupų, leidžiančių simptomiškai palengvinti ligos eigą).
Keletas dažniausiai daromų klaidų
Jokiais būdais nereikėtų savavališkai griebtis antibiotikų, mat, kaip ir minėta prieš tai, dažniausia kosulio priežastis yra būtent virusinė infekcija, o jos atveju antibiotikai nevartojami. Be to, sausam kosuliui netinkami ir atsikosėjimą skatinantys vaistiniai preparatai, nes jie papildomai dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir tik pasunkina ligos simptomatiką. Kosulio nereikėtų ignoruoti ir rūkantiesiems – reikėtų pasitikrinti dėl tam tikrų lėtinių ligų, kurioms būtinas gydymas.
^altinis ! Pasveik.lt
