Ar ilgai liksime širdies ligų… čempionais?
Lietuvoje kasdien per 70 žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų: koronarinės širdies ligos, insulto, infarkto. Nors per pastarąjį dešimtmetį įvyko labai daug teigiamų pokyčių kardiochirurgijoje, gydant ūminį miokardo infarktą ligoninėse, tačiau mirčių nuo šių ligų skaičius Lietuvoje keliskart didesnis negu išsivysčiusiose pasaulio šalyse.
Pagal šiuos rodiklius netgi tarp Baltijos šalių Lietuva yra paskutinėje vietoje. Estai, kaip įprasta, sekdami suomių pavyzdžiu, sėkmingai vykdo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, o pas mus ilgokai išlieka neigiama situacija…
Širdies ir kraujagyslių susirgimais mūsų šalyje serga vis jaunesni, taigi, mirtis nusineša pernelyg daug darbingo amžiaus žmonių gyvybių, lyginant su tokiomis šalimis kaip Švedija, Suomija, Šveicarija, JAV, kuriose dėl sėkmingai vykdomų pirminės ir antrinės prevencijos programų šie skaičiai mažėja.
Sėkmingo visuomenės sveikatinimo ir kovos su šiomis ligomis pavyzdys yra Šiaurės Karelija (Suomija), prieš porą dešimtmečių pradėjusi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą ir žymiai pakeitusi situaciją, kuri tuomet buvo panaši kaip ir pas mus.
Kur veda žavėjimasis cepelinais ir spirgučiais?
Liūdniausia, kad kelią į ligą nusigrindžiame mes patys. Neretai – kasdieniais stalo įrankiais – peiliu ir šakute… Kaip gyvename, ką valgome, kiek judame ir kaip gebame atsispirti kasdieniam stresui turi didelės reikšmės mūsų sveikatai. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimus, šie dalykai gerokai įtakoja mūsų kraujospūdį ir kraujo sudėtį.
„Nė viena epidemiologinė studija neapima tokio skaičiaus žmonių, kokią apima mūsų programa,“ – sako prof. A. Laucevičius. Akivaizdu, jog viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių – arterinė hipertenzija. Ja serga per 50 proc. žmonių. Klaidinga manyti, kad vyresnių žmonių kraujospūdis gali būti aukštesnis negu 120/80 mmHg. Aukščiausia leistina riba – 140 mmHg. Tyrimai rodo, kad jeigu būtų norminamas 30 – 50 metų amžiaus žmonių kraujospūdis, tai leistų iki 20 kartų sumažinti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų. Įspūdingas Šiaurės Karelijos pasiekimas. Sumažinus pagrindinius rizikos veiksnius: arterinę hipertenziją, dislipidemiją ir rūkymą, mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų tarp vidutinio amžiaus vyrų sumažėjo net 75 proc.
Kardiologus džiugina ir Lietuvą pasiekiančios pasaulinės tendencijos – šiek tiek mažėjantis rūkančiųjų skaičius. Matyt, įtakos turėjo ir rūkymo ribojimai kavinėse, viešose vietose.
Lietuvos gyventojams prieinami naujausi ir kokybiškiausia vaistai nuo arterinės hipertenzijos, tačiau programos vadovams iki šiol tenka dirbti ir su visuomene, ir su medikais keičiant dešimtmečiais gyvavusius stereotipus.
„Sovietiniais laikais gydytojai perspėdavo pacientus, kad jie vaistų nuo arterinės hipertenzijos nuolat negertų, nes „nuo tų chemikalų“ gali būti tik blogiau. Dabar tokios frazės atrodo ne tik juokingai, bet ir neprofesionaliai. Sergant arterine hipertenzija vaistus reikia vartoti nuolat. Suradus tinkamiausią konkrečiam ligoniui gydymo schemą, gali pakakti ne trijų, o vieno vaisto, tačiau arterinė hipertenzija yra liga, kuri labai retai kada regresuoja, todėl gydyti ją reikia visą gyvenimą. Lietuvoje yra kokybiškų vaistų, ir jų kompensavimo tvarka nebloga, tačiau ilgą laiką arterinės hipertenzijos gydymo rezultatais negalėjome pasigirti – jie siekė tik apie 10 proc. Tuo tarpu kitose Vakarų šalyse – 50 proc. Apžvelgdami 2010 metų duomenis, jau matome gerų pokyčių – programos dalyvių arterinės hipertenzijos gydymo efektyvumas – apie 30 proc., o tai jau neblogai, rodo geresnį gydytojų ir pacientų susikalbėjimą,“ – sako prof. A. Laucevičius. teigia prof. A. Laucevičius.
„Mane labiausiai šokiruoja, kad per 60 proc. programoje dalyvaujančių žmonių diagnozuotos dislipidemijos. Pagal riebalų koncentraciją kraujyje pirmaujame Europoje. Nė vienos ES šalies gyventojai tokio lygio nepasiekia,“ – teigia profesorius.
Prie to, be abejo, prisideda ir mūsų žavėjimasis riebiais lietuviškais patiekalais: cepelinais su spirgučių padažu, kiaulienos karbonadais, užgeriamais alumi. Lietuvoje beveik pusė – 44 proc. – tirtų žmonių yra nutukę, mėgsta pernelyg sūrų maistą. Prieš keletą metų Europos kardiologų draugija inicijavo trijų lygių epidemiologinį EUROASPIRE tyrimą, kuriame dalyvavo 22 Europos šalys, taip pat ir Rusija. Lietuva užėmė paskutinę vietą net ir pagal pastangas tvarkyti kraujo riebalus – lipidus, cholesterolį, trigliceridus ir kt. Tirtos pacientų grupės cholesterolio kiekio kraujyje vidurkis – 6 mmol/l., o jis neturėtų viršyti 5,2 mmol/l. Jeigu žmogus jau serga išemine širdies liga, šis skaičius neturėtų viršyti 4,5 mmol/l. „Dislipidemiją būtina gydyti,“ – sako profesorius. – „Lietuvos gyventojams prieinami kokybiški priešlipideminiai vaistai – statinai. Vakarų Europos šalyse milijonai žmonių, siekdami išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kasdien vartoja statinus. Mes vis dar susiduriame su paradoksalia situacija: dar ir tarp medikų gajus įsitikinimas, jog statinus vartoti reikia tik tam tikrą laiką, o pagerėjus situacijai, vartojimą nutraukti. Tai neteisinga. Kraujo riebalų, kaip ir kraujospūdžio norminimas – tai nėra žaidimas su maisto papildais. Tai yra rimti dalykai, padedantys išvengti tokių sunkių pasekmių kaip infarktai, insultai. Statinus, kaip ir vaistus nuo arterinės hipertenzijos, būtina vartoti visą gyvenimą, kaip elgiasi milijonai žmonių visame pasaulyje.“
Privalome susitelkti
„Būtina atkreipti dėmesį į metabolinį sindromą, į kurį mes pradėjome atsižvelgti tik pastarąjį dešimtmetį,“ – sako profesorius. – „ Jis diagnozuojamas pacientui, turinčiam aukštą kraujospūdį, nutukimą su atsikišusiu pilvu, beprasidedantį diabetą ir dislipidemiją. Tokie pacientai priskirtini rimtos rizikos grupei, nes visi minėtieji rodikliai, nors dar nėra labai ženklūs, vienas kitą sustiprina ir labai padidina širdies ir kraujagyslių ligos riziką. II tipo diabetą galima prilyginti infarktui. Todėl būtinos aktyvesnės diabeto prevencijos ir savalaikio gydymo priemonės.“
Analizuodamas širdies ir kraujagyslių susirgimų prevencijos programos vyksmą, prof. A. Laucevičius pasidžiaugė, jog 2010 metais jau atsirado mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimo tendencija, ženkliai sumažėjo stacionare nuo hipertenzinės ligos ir arterinės hipertenzijos gydomų pacientų, dvigubai išaugo kraujo riebalų ir gliukozės kiekio tyrimų paklausa. „Tai rodo, kad žingsnis po žingsnio judame teisinga kryptimi. Žmonės jau pradeda labiau rūpintis savo sveikata. Ir už tą darbą labai norėčiau padėkoti šeimos gydytojams, kurie yra arčiausiai paciento ir jų žodžiai, jų tikėjimas yra labai svarbūs.“
Profesorius akcentuoja, jog, siekiant pagrindinio programos tikslo – sumažinti koronarinės širdies ligos, infarkto ir insulto riziką, būtina kuo anksčiau išaiškinti žmones, kurie dar neserga šiomis ligomis, tačiau turi daug rizikos veiksnių arba serga tik pradinėmis jų formomis. Norint to pasiekti, reikia dar labai daug nuveikti keičiant mūsų visuomenės gyvenimo būdą į labiau aktyvų, koreguojant mitybos įpročius – renkantis liesesnius maisto produktus, atsisakant didelio druskos kiekio, skatinant žmones rūpintis savo sveikata: pasirinkti tinkamą darbo ir poilsio režimą, reguliuoti kraujospūdį ir kraujo riebalus saugiais ir kokybiškais medikamentais, perspėti diabeto išsivystymą ir pozityviau žvelgti į gyvenimą.
„Mūsų mokytojas profesorius Rimgaudas Nemickas yra sakęs, kad negalime visko norėti iš karto, tačiau to gero ir pozityvaus, ko siekiame, būtinai pasieksime, jeigu stengsimės ir tikėsime,“ – sako prof. A. Laucevičius. – Nei tarp kolegų, nei tarp politikų, nei tarp pacientų nesutikau nei vieno, kuris abejotų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslingumu. Belieka tik susitelkti ir ją vykdyti.“