Skanūs, vėsūs, gaivinantys – vieninteliai, kuriems vasarą taip sunku
atsispirti. Ledai – ne tik puikus desertas, bet ir sotus maistas, dažnai
atstojantis pietus ar vakarienę.
Mūsų parduotuvėse šiandien galima rasti apie kelis šimtus skirtingų rūšių ledų:
plombyro, grietininių, pieniškų, vaisinių ar šerbeto, pagardintų pačiais
įvairiausiais priedais: vanile, uogienėmis, riešutais, džiovintais vaisiais,
dražė, želė, šokolado, vaflių ar sausainių gabaliukais, guminukais t.t.,
glaistytų šokoladu, kakava ar vaisių sirupu. Užsienio mitybos specialistai bei
dietologai daugumą šių šaltų skanėstų vertina labai palankiai, mat, lietuviški
ledai dažniausiai gaminami iš natūralaus pieno ir grietinėlės.
Skaniau nei pyragaitis ir… sveikiau
Vienoje ledų porcijoje gali būti maždaug tiek pat kalorijų, kiek ir pyragaityje
su kremo įdaru, tačiau pyragaitis ne toks naudingas mūsų sveikatai ir juo labiau
figūrai. Tuo tarpu leduose yra lengvai pasisavinamų pieno baltymų,
angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų A, C, E. Suvalgiusios ledų ne tik
pasisotiname, papildome energijos atsargas, bet ir karštą dieną sureguliuojame
kūno temperatūrą. Be to – sumažiname stresą ar nervinę įtampą.
Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, retkarčiais ledų skanaujantis žmogus yra
atsparesnis peršalimo ligoms, gerklės skausmui, netgi oro temperatūros
svyravimams.
Tačiau vengti ledų geriau tiems, kurie…
…turi absoliutų laktazės, fermento skaidančio pieno cukrų laktozę, deficitą.
Priešingu atveju, suvalgius ledų pūs pilvą, net gali prasidėti viduriavimas.
…alergiški pieno baltymui,
…sirgo gerklų ar kvėpavimo takų uždegimu (jei nepraėjo 10 dienų). Grūdintis
galima tik sveikam.
Kaip rinktis ledus
Į ledus jų skoniui pagerinti dedama ne tik natūralių vaisių ar uogų, bet ir
įvairių maisto priedų: rūgštiklių, saldiklių, konservuojamųjų, dažomųjų bei
kvapiųjų medžiagų. Maisto priedai būna trijų rūšių: natūralūs, identiški
natūraliems ir sintetiniai. Visi jie žymimi E raide ir skaičiumi.
Pieno riebalus kai kurie gamintojai neretai keičia augaliniais riebalais. Nors
toks produktas tampa liesesnis (ir pigesnis!), pasikeičia ir kitos jo savybės:
konsistencija, skonis, natūralumas.
!Verta atkreipti dėmesį renkantis ledus
– Jei kenčiate nuo alergijos maistui, venkite ledų su šokolado, kakavos,
riešutų, braškių ir kt. priedais. Mažiausiai alergizuoja ledai – vaniliniai.
– Jei ledų sudėtyje yra fruktozės ar jos sirupo, galite suviduriuoti.
Sveikesni ledai, pasaldinti gliukoze ar cukrumi.
Blokas:
Iš ledų istorijos
Ledams – jau daugiau kaip 3000 metų!
– Ledus – vieną mėgstamiausių žmonių desertų daugiau kaip prieš 3 000 metų
atrado kinai. Jiems pagaminti jie naudodavo smulkintą ledą arba sniegą, kurį
apliedavo įvairių vaisių ar uogų sirupu.
– Didysis graikų gydytojas Hipokratas šaltąjį kinų mišinį nusprendė pagardinti
medumi.
– Cezario įsakymu vergai turėdavo išsirikiuoti vienas prie kito nuo aukščiausių
Apeninų kalnų iki imperatoriškosios virtuvės Romoje, kad tokiu būdu iš rankų į
rankas perduotų indus su kalnų viršūnių sniegu. Rūmų virėjai iš jo maišydavo
ledus su rožių vandeniu, medumi ir vaisiais.
– Vienas mėgstamiausių slaviškų užgavėnių patiekalų buvo šaldytas tarkuotas
pienas arba šaldytos varškės, medaus, pieno ir džiovintų vaisių mišinys. Jis
laikomas plombyro pirmtaku.
– Šiuolaikinių šerbetinių ledų prototipą gamino arabai. Jie iš šaldytų vaisių
arba vaisių tyrių mišinio su cukrumi ir neretai su alkoholiu gamindavo
gaivinantį gėrimą „šarba".
– Austrai pirmieji nusprendė ledus „nudažyti" rudai – pridėjo į juos šokolado.
– Pirmąsias žinias apie ledų, o teisingiau sakant, šerbeto gamybą į Didžiąją
Lietuvos Kunigaikštystę atvežė Auksinės Ordos, persų ir armėnų pirkliai bei
armėnų gydytojai. Lietuviškasis šerbetas, skirtingai nei Rytų šalių, būdavo
grubesnis, tirštas ir dažniausiai labai saldus.
– Lietuvių kulinarams priklauso ir naujas valgomųjų ledų gamybos atradimas –
„girtieji" ledai. Jau XVI a. ledai būdavo gaminami su degtine, saldžiosiomis
trauktinėmis, kitokiais lietuviškais likeriais.