Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai liga, kurios tikrai įmanoma išvengti

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga arba LOPL – tai liga, kurios tikrai įmanoma išvengti, o jau susirgus – būtina gydyti. Vienas svarbiausių jos išsivystymo rizikos veiksnių yra tabako rūkymas. Skaičiuojama, kad LOPL suserga apie viena trečioji visų rūkančiųjų, o tarp gausiai ir ilgai rūkančiųjų sergamumas siekia net apie penkiasdešimt procentų ir daugiau. Skaičiuojama, kad tabako rūkymas nulemia iki aštuoniasdešimt – devyniasdešimt procentų LOPL atvejų, o už kitus atvejus gali būti atsakingi aplinkos teršalai, persirgtos respiracinės infekcijos vaikystėje (ypač jei jos kartodavosi dažnai), pavojingos darbo sąlygos, labai šaltas ir labai drėgnas klimatas.

Retais atvejais ir jaunesniame amžiuje LOPL išsivystymą gali nulemti paveldimas polinkis sirgti šia liga. Teigiama, kad LOPL visame pasaulyje gali sirgti net iki pusės milijardo žmonių ir tai trečia pagal dažnį mirties priežastis pasaulyje.

Kas yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (trumpinama kaip LOPL) – tai kvėpavimo takų liga, linkusi nuolat progresuoti. Jos metu sutrinka normalus kvėpavimo takų praeinamumas ir dujų apykaita, nes plaučiai nenormaliai, neįprastai ir per daug reaktyviai reaguoja į įkvepiamas dujas, daleles ir kitus aplinkoje esančius teršalus.

Pirmiausia, ką būtina žinoti apie LOPL, yra tai, kad ligos daugumai asmenų (net virš devyniasdešimt procentų) galima sėkmingai išvengti, o susirgus rekomenduojama kuo anksčiau pradėti gydymą. Ir nors medicina tikrai labai pažengusi ir išsivysčiusi bei atrandama vis efektyvesnių gydymo metodų, nuo šios ligos pilnai pasveikti bent jau kol kas neįmanoma.

Pastebima, kad sergamumas LOPL kasmet didėja, o mirčių nuo šios klastingos ligos – daugėja. Neabejojama, kad LOPL dažniau susirgs ir moterys, nes jų rūkymo mąstai pasaulyje labai sparčiai didėja. Anksčiau buvo sakoma, kad dažniausiai LOPL diagnozuojama vyresniems (nuo keturiasdešimt) metų, ilgą laiką ir aktyviai rūkantiems vyrams, tačiau ši sąvoka po truputėlį keičiasi.

Vis dažniau LOPL diagnozuojama ir moterims, o kai kada liga dėl aplinkos veiksnių sukeltų pažeidimų aptinkama vis jaunesniems asmenims. Jei LOPL diagnozuojama jaunyvame amžiuje, tikėtina, kad yra genetinis polinkis sirgti šia liga (ir atvirkščiai).

Kokie būdingiausi LOPL simptomai?

Kadangi LOPL susijusi su plaučių pažeidimu ir padidėjusiu kvėpavimo takų reagavimu į įkvepiamąsias daleles ir dujas, visai nesunku numanyti, kad pagrindiniai šios lėtinės ir progresuojančios ligos simptomai susiję su kvėpavimo funkcija. Sergant LOPL dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

  • Įvairaus stiprumo kosulys, kuris bėgant laikui stiprėja, dažnėja, intensyvėja ir netgi gali tapti nuolatiniu;
  • Dusulys, kuris pradžioje ligos gali net nepasireikšti, o vėliau kartojasi vis dažniau ir gali būti vis intensyvesnis;
  • Padidėjusi gleivių gamyba – LOPL būdingi gleivingi, tąsūs, gausūs skrepliai. Ligos pradžioje jų būna mažiau, tačiau progresuojant ligai gleivių kiekiai ekstremaliai padidėja;
  • LOPL sergantis pacientas skundžiasi įvairiais nemaloniais pojūčiais krūtinėje – jam gali gniaužti, veržti, spausti krūtinės ląstą, o bėgant laikui ir ligai vystantis toliau pastebima netgi krūtinės ląstos deformacija (ji tampa panaši į statinę);
  • Fizinio pajėgumo sumažėjimas – iš pradžių pacientas sunkiai toleruoja aktyvią fizinę veiklą, o ligai progresuojant pasidaro sunku netgi užlipti laiptais bei atlikti įprastas kasdienes veiklas;
  • Kadangi progresuojanti LOPL sutrikdo normalų kvėpavimo takų praeinamumą ir dujų apykaitą juose, gali pasireikšti ir kiti deguonies trūkumo simptomai, pavyzdžiui, stebimas odos pamėlynavimas, širdies sutrikimai;
  • Bėgant laikui gali ženkliai sumažėti darbingumas, atsirasti sunkumų pasirūpinant savimi;
  • Su LOPL labai susijęs ir emocinės sveikatos suprastėjimas, nes blogėjanti bendra fizinės sveikatos būklė gali padidinti miego sutrikimų, nerimo sutrikimų, depresijos išsivystymo riziką.

Kodėl taip svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją?

LOPL gydymo sėkmė ir prognozės labai priklauso nuo to, kada liga buvo diagnozuota ir kokioje jos stadijoje buvo paskirtas atitinkamas gydymas. Jei tai tik pati ligos pradžia, tikėtina, kad galima pasiekti puikių gydymo rezultatų ir tikėtis visiško komplikacijų išvengimo. Vis dėlto kai liga jau pažengusi labiau, prognozės kur kas blogesnės, o ir gyvenimo kokybė – prastesnė.

Tad pajutus aukščiau išvardintus simptomus geriau jų neignoruoti ir kuo greičiau pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Ypatingai suklusti reikėtų aktyviai rūkantiems vyresniems nei keturiasdešimt – keturiasdešimt penkių metų vyrams, tačiau paskutiniu metu vis daugiau atvejų nustatoma moterims, tad jos – taip pat ne išimtis.

author avatar
martynas