Liepžiedžių arbata
Liepa – gražus ir mylimas medis. Lietuvių tautosakoje ji lyginama su mergele arba švelniai vadinama motinėle.
Keltai
liepą laikydavo šventu medžiu. Po liepomis vykdavo teismo posėdžiai,
nes buvo manoma, kad šis medis padės teismui išlikti objektyviu, doru ir
teisingu.
Slavai liepas sodindavo prie šventyklų. Tikėta, kad į liepą niekuomet netrenkia žaibas, todėl po jomis saugu slėptis per audras.
Viduramžiais
karaliai įsakydavo sodinti liepas, kad iš jų būtų galima surinkti
liepžiedžius, kurių naudingos savybės buvo labai vertinamos. Buvo
manoma, kad pasėdėjus po žydinčia liepa, galima išsigydyti epilepsiją ir
nuomarį, o taip pat įvairius nervinius sutrikimus.
Dabar
liepžiedžių arbata dažniausia naudojama kaip prakaitavimą skatinanti
priemonė. Tačiau liepos žiedų panaudojimo sritis yra žymiai platesnė.
Liepos žieduose yra lipčiaus, etrinių aliejų, vitamino C, gliukozidų,
karotino, polisacharidų, flavonoidų, kurie slopina uždegimus,
fenolkarboninių rūgščių. Lapuose gausu rauginių medžiagų ir fitoncidų,
naikinančių bakterijas. Todėl peršalus, kosėjant, skaudant pilvą,
susirgus reumatizmu, raudoniuke, kiaulyte, atsiradus smėlio inkstuose,
liaudies medicinos žinovai siūlo gydytis liepos žiedais.
Stabdant
kraujavimą iš nosies arba iš žaizdų būdavo naudojami į miltelius
sutrinti liepos žiedai arba lapai. Susmulkinti pumpurai arba lapai
naudoti esant išvaržai. Smulkinti pumpurai sumaišyti su sviestu naudoti
kaip tepalas nuo mastito. Liepos pumpurų užpilai stiprina imunitetą,
mažina skrandžio rūgštingumą, todėl vartojami sergant gastritu.
Nudegimams gydyti naudota liepos žievė. Iš jaunų lapų pavasarį ruošiamos
vitaminingos salotos.
Dėl nervų sistemą raminančio ir kraujotaką
palankiai veikiančio poveikio liepžiedžių arbata geriama gydant aukštą
kraujospūdį, ypač jei jo priežastis – stresinė situacija. Manoma, kad
liepų žeidai teigiamai veikia kraujagyslių sieneles, todėl liepžiedžių
arbata geriama kai yra išsiplėtę venos.
Liepžiedžių arbata
raminamai veikia nervų sistemą, mažina kraujo klampumą, skatina tulžies
ir šlapimo išsiskyrimą. Nuo seno liepžiedžių arbata buvo geriama nuo
nemigos, tinimų, ir netgi kaip priemonė suliesėjimui.
Liepžiedžių
arbata gali puikiai pakeisti tokius vaistus kaip paracetamolis ar
aspirinas. Jei krečia karštis, tiek suaugusiems, tiek vaikams pravartu
išgerti karštos liepžiedžių arbatos su medumi. Tokia arbata labai skani,
o jos teigiamos savybės neįkainojamos. Dėl prakaitavimą skatinančio
poveikio, liepžiedžių arbata „numuša” temperatūrą. Arbatoje esantys
antioksidantai padeda iš organizmo pasišalinti toksinams, lengvina
kvėpavimą ir atsikosėjimą. Tačiau jei labai kosite, liepžiedžių arbatos
nereikėtų gerti prieš miegą – iš plaučių pasišalinantys karkalai trukdys
miegoti.
Taipogi nepatartina gerti karštos liepžiedžių arbatos
prieš išeinant į lauką – padidėja prakaitavimas, dėl ko atsiranda
pavojus susirgti.
Liepa – vienas iš nedaugelio augalų, kuriame yra
fitohormonų, tai yra medžiagų, artimų moteriškiems lytiniams hormonams,
todėl liepžiedžių arbata padeda sureguliuoti mėnesinių ciklą. Ji tinka
vartoti artėjant menopauzei: patariama sykį per pusmetį po mėnesį kas
rytą išgerti po stiklinę liepžiedžių arbatos kad su klimaksu susiję
hormoniniai pokyčiai mažiau vargintų.
Ruošiant liepžiedžių arbatą,
1 litrui vandens imama ketvirtis stiklinės džiovintų liepos žiedų.
Užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 15 minučių, po to arbatą
nukošti. Galima pagardinti medumi. Saldinti cukrumi nepatartina.
Liepžiedžių
nuoviras vartojamas esant nevaisingumui, gimdos kraujavimui. Į 1
stiklinę vandens įdėkite 1 šaukštelį liepos žiedų ir pavirkite ant lėtos
ugnies 15 minučių. Perkoškite ir gerkite po 1/3 stiklinės 3-4 kartus
per dieną. Tokiu nuoviru galima skalauti gerklę sergant uždegiminėmis
ligomis ir angina, kaitaliojant šį skalavimo skystį su druskos tirpalu
ir propoliu.
Sveikatą stiprinantis malonus gėrimas galinamas taip:
dvi saujos liepų žeidų užpilama litru verdančio vandens ir pakaitinama 5
minutes. Saldinama medumi, įpilama obuolių ar aviečių sučių.
Gardi
vitamininga arbata gausis sumaišius 2 arbatinius šaukštelius
liepžiedžių su 1 arbatiniu šaukšteliu džiovintos apelsino žievelės ir 1
arbatiniu šaukšteliu džiovintų erškėčių vaisių. Užpilkite 1-1,5
stiklinės vandens, palikite pritraukti 10 minučių, perkoškite ir
gerkite.
Liepžiedžių rinkimas – malonus užsiėmimas, savotiška
aromaterapija. Gydomajai žaliavai naudojami liepų žiedai su pažiedės
lapeliais. Liepos medis pradeda žydėti ne anksčiau, kaip būdamas
dvylikos metų amžiaus. Žydėjimas trunka 10 -15 dienų
Nerinkite
liepžiedžių miestuose bei šalia judresnių kelių – čia jie užteršti
dulkėmis bei išmetamosiomis dujomis. Nerinkite po lietaus, apniukusią
dieną – jie patamsės ir praras savo gydomąsias savybes. Geriausia
liepos žiedus rinkti šiltą saulėtą dieną nuo 10 val. ryto iki
pusiaudienio, kol karšti saulės spinduliai neišdžiovino eterinių aliejų.
Dauguma žiedų turi būti pražydėję ir sausi. Džiovinti liepžiedžius
reikia patiesus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje,kur nesiekia
saulės spinduliai, kartais papurtant, kad tolygiai išdžiūtų.
Išdžiuvusius laikyti maišeliuose iš popieriaus ar audeklo. Tinka
naudojimui du metus.
