Sveikatos specialistai tvirtina, kad žinoti savo giminės sveikatos istoriją tiesiog būtina. Kodėl ši informacija tokia svarbi? Juk kalbant apie ligas ir paveldimumą – viskas aišku, arba paveldi ligą iš savo tėvų ar senelių, arba ne.
Bet žinojimas apie priklausymą rizikos grupei yra „vertas aukso“, nes suteikia žmogui progą išvengti galimos ligos pasirinkus sveikesnę gyvenseną.
UžPaveldimumas yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Norint užbėgti ligai už akių ar ją atitolinti vertėtų pasidomėti, kokiomis ligomis sirgo ar serga artimieji.
Labiau rūpintis savo sveikata vertėtų tais atvejais, jei pirmos eilės artimi giminaičiai (vyrai iki 55 metų ir moterys iki 65 metų) sirgo širdies ir kraujagyslių liga arba nuo šios ligos mirė.
Antros eilės giminių (senelių, tetų, dėdžių) ligos turi mažiau įtakos negu pirmosios (tėvai, broliai, seserys, sūnūs ir dukterys). Rizika tuo didesnė, kuo daugiau širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų ar mirusiųjų yra giminėje, kuo artimesni giminystės ryšiai ir kuo jaunesnio amžiaus yra sergantis ar miręs giminaitis.
Pagrindinė gydymo priemonė nustačius paveldimumą – žalingų įpročių atsisakymas, sveikas gyvenimo būdas, ligų profilaktika. Tačiau paveldimas gali būti ne tik polinkis infarktui ar insultui, bet ir šias ligas skatinantys rizikos veiksniai, pavyzdžiui, cholesterolio kiekio didėjimas kraujyje, aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Tokiu atveju žmogus turėtų periodiškai matuoti kraujospūdį, pulsą, atlikti kraujo tyrimus, kurių metu nustatomas cholesterolio ar gliukozės kiekis. Taip pat rekomenduojama nevartoti riebaus maisto, gyventi fiziškai aktyvesnį gyvenimą, išlaikyti normalų kūno svorį.
PriešAmžius, lytis ir paveldimumas – tai sveikatos rizikos veiksniai, kurių žmogus negali kontroliuoti ir pakeisti. Žmogaus amžius yra neabejotinas rizikos veiksnys dėl progresuojančių degeneracinių pokyčių kraujagyslėse bei kumuliacinio rizikos veiksnių poveikio. Širdies ligų rizikos veiksniai koronarinę širdies ligą skatina abiems lytims ir visose amžiaus grupėse, tačiau ne vienodai stipriai. Vyrų rizika dramatiškai didėja perkopus 45 metus, moterų – 55 metus, arba po menopauzės (natūralios ar dirbtinės).
Taip pat sveikatos būklei didelę įtaką daro ir aplinka. Dirbantys žmonės šiandien patiria daug streso, jų gyvenimo tempas labai greitas, o tai didina kraujo spaudimą, kuris lemia širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.
Be abejo, reikia žinoti savo artimųjų sveikatos problemas, tačiau ir – žinodami, kokios sveikatos problemos gali užklupti mus ateityje, negi visi iškart puolame atsisakyti žalingų įpročių, pradėti sveiko gyvenimo būdo, užsiimti ligų profilaktika? Tikrai ne. Nebent vienetai.